Tai, ką noriu jums pasakyti, gali išgelbėti ne vieną gyvybę.
Jau kelis mėnesius stebėjau, kas vyksta pasaulyje, su nerimu ir baime sekiau, kaip žmonės masiškai ėmė mirti Italijoje, po to Ispanijoje, o dabar jau virusas greičiau negu kitų dviejų Baltijos valstybių gyventojus žudo lietuvius.
Žinau, kad oficialiai JK mirė jau keli šimtai, tačiau valdžios pozicija buvo neskatinanti baimės – viskas gerai, susitvarkysime, mūsų gera sveikatos priežiūros sistema, mes išgyvename „Brexit“, bet susidorosim ir su COVID-19.
Tačiau įvedus karantiną, panašiai kaip ir Lietuvoje, žmonės jo nesilaiko, nors visuomenė gana sena, jaunoji karta nejaučia mirtino pavojaus ir tik prievarta buvo išvaryta iš barų.
Karantino nepaisė ir vyresni – sėdėjo aludėse ir nenorėjo eiti į tuščius namus.
Ką reiškia, kai aukščiausią postą šalies valdžioje užimantis žmogus yra užsikrėtęs? Tik visišką neįgalumą ir neįtikėtino masto protrūkį visoje saloje.
Britai jautėsi labai saugūs, jiems atrodė, kad visi kiti susirgs, visi kiti mirs, bet jie – ypatingi, jų niekas negali paliesti.
Tai buvo didžioji ir tragiška britų klaida, kurios kaina – protu nesuvokiama. Linkiu iš visos širdies nekartoti jos savo tėvynei Lietuvai.
Tiesa ta, kad to, kas vyksta Jungtinėje Karalystėje, negalima laikyti normaliu dalyku: valstybė meluoja savo piliečiams ir slepia tiesą nuo viso pasaulio. Nes tikrieji koronavirusu užsikrėtusiųjų ir aukų skaičiai – mažiausiai 10 kartų didesni.
Viskas labai paprasta – žmonės, kurie jaučia viruso simptomus, net nėra tikrinami.
Į senolius išvis numojama ranka (panašu, kad valstybės planas „išgyvens tik stipriausieji“ veikia visa jėga).
Ne vienas mano slaugomas senolis jau aiškiai yra užsikrėtęs, tačiau jokio gydymo ar tyrimų jiems neskiria. Keli jų – jau išties arti mirties. Vargu, ar mirę jie papildys juodąją koronaviruso aukų statistika – tai būtų nenaudinga, britų valdžia iš visų jėgų stengiasi vaidinti, kad kažką daro.
Toks požiūris kelia pavojų visų valstybių piliečiams, ypač lietuviams, kurie nemenką porciją koronaviruso parsisiuntė iš Jungtinės Karalystės kartu su savo artimaisiais.
Jie pasklis po Lietuvos miestus ir miestelius, trokšdami saviizoliacijos namuose, tačiau kiek iš jų jos laikysis? Kiek iš jų pajaus simptomus, o kiek atvejų bus lengvi arba iš viso besimptomiai?
Tai ir yra ta plonytė linija, kuri skiria Lietuvą nuo tragedijos.
Todėl noriu įspėti visus, kurių artimieji grįžo į karantino sukaustytą Lietuvą – net jie, jei nedirba medicinos srityje, nežino siaubingos tiesos. Jie gali jaustis puikiai, kalbėti apie tai, kad Lietuvoje tik be reikalo keliama panika ir norėti susitikti su jumis ar savo vyresniais artimaisiais.
Maldauju jūsų – laikykitės karantino ir saviizoliacijos taisyklių, nes tik tai gali išgelbėti jums ir jūsų artimiesiems gyvybę. Kito vaisto ar kito kelio – paprasčiausiai nėra.
Britai kiekvienam, kurie turi vykti į darbą (tokiems, kaip aš) išdavė specialų leidimą, žmonės gali tik kartą per parą išeiti pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu, tačiau jokių apsaugų nėra įsakyta dėvėti.
Jokio žmonių būriavimosi lauke ribojimo, todėl, reikia pripažinti, Lietuva kol kas ėmėsi pagirtinų, bet sunkių sprendimų.
Maldos čia nepadės, bet ir nepakenks. Likite namuose ir likite saugūs.
