Vaikystėje, kai man buvo kokie 4 metai, tėvai ir seneliai aiškino, kad mane atnešė gandras. Iš tiesų, aukštame berže nulūžusia viršūne, kuris augo netoli nuo namo, buvo gandro lizdas.
Tada aš galvojau – kaip jie mane nuo to lizdo nukėlė? Tačiau kai man buvo šešeri ar septyneri metai, kaimynų paauglė mergaitė, kuomet mes ant duonkepio pečiaus pusnuogiai žaidėme, mano kilmę aiškino visai kitaip...
Kaip elgtis su vaiku?
Prabėgo aštuoni dešimtmečiai. Mūsų gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai. Dabartiniams „mobiliakiniams“ vaikams tokių pasakų negali sekti, nes jie daug protingesni. Iš įvairių šaltinių dabartiniai pypliai gauna daug informacijos. Natūralu, kad vaiko auklėjimo pagrindas turi būti ne tik stiprus sutuoktinių dvasinis ir fizinis ryšys. Stiprus jų abiejų dvasinis ryšys su vaiku ir meilė jam – būtina sąlyga sėkmingam jo auklėjimui.
Su vaiku reikia elgtis kaip su sau lygiu, rodyti jam asmeninį pavyzdį ir diegti tiesos supratimą. Visi vaikai žingeidūs, todėl kad išaugintum eruditą, pats turi būti eruditas. Auklėdami vaikus protingi tėvai nepriima spontaniškų sprendimų, jie nepasiduoda emocijoms. Jie visada abejoja ir nesiliauja mokytis. Jie geba pasipriešinti visuomenės nuomonei, pavyzdžiui, dėl skiepų pavojus ar kitokių klaidingų naujienų.
Jie nesigėdija užduoti klausimų, pasitikslinti ir perklausti, o priimdami sprendimus kontroliuoja savo emocijas. Protingi tėvai supranta savo atsakomybę už vaiką ir savarankiškai, be vaikų tarnybų įsikišimo, priima sprendimus. Tai – nepaneigiama protingų tėvų teisė.
Nebijokite nudistų paplūdimių
Vaikui labai svarbu gauti žinias, susijusias su savo lytimi ir kūnu, įgyti įgūdžius kaip juo rūpintis, išsiugdyti nuostatas dėl savo ir kito žmogaus kūno. Tėvai privalo pradėti vaikui formuoti žinojimą, kad visos kūno dalys, visi organai svarbūs ir reikalingi, kad mūsų kūne nėra gėdingų organų.
Kita vertus, dorovė ir mūsų visuomenėje vyraujančios moralinės normos (kai kada perdėm puritoniškos) reikalauja kai kurias kūno dalis paslėpti po drabužiais. Tačiau teisingai auklėjamo vaiko tėvai nebijo vestis į nudistų paplūdimį ar į tokią vietą kaip pirtis.
Dviejų-trejų metų vaikas turi žinoti visas žmogaus kūno dalis. Varpą (penį) pradžioje gal ir galima pavadinti pimpaliuku, tačiau geriau kai jis žino kas ta varpa ir putytė – makštis (vagina).
Tokio amžiaus vaikai mėgsta būti nuogi. Tačiau vaikui reikia paaiškinti, kad džiaugtis savo kūnu gerai, bet kai kas: ranka, nosytė yra vieša kūno dalis, o kai kas (putytė, pimpaliukas) – privatu, intymu.
Trijų-keturių metų vaikas gali paklausti iš kur jis atsirado. Reikia atsakyti trumpai ir paprastai. Jiems svarbiausia vieta, o ne procesas: vaikai atsiranda iš mamos ir tėčio meilės, kuomet jie stipriai susiglaudžia.
Tokio amžiaus vaikui reikia paaiškinti, kad lietimas gali būti ne tik malonus, pavyzdžiui, mamos ar tėtės. Jis gali būti ir nemalonus, neleistinas, pavyzdžiui svetimo žmogaus. Vaikui reikia paaiškinti, kad nesileistų svetimo žmogaus glamonėjamas.
Meilė – dvasinė ir fizinė
Vyresnio vaiko toks neišsamus atsakymas apie jo atsiradimą jau netenkins. Jam reikės paaiškinti ir procesą. Reikia paaiškinti, kad meilė yra dvasinė ir fizinė. Dvasinė gali būti tarp mamos ir vaiko, tėčio ir vaiko. Tuo tarpu fizinė meilė gali būti tik tarp mamos ir tėčio.
Tai – lytinis aktas, kurio metu vyro sėkla (sperma) iš varpos išsilieja į moters makštį. Spermoje yra daug judrių ląstelių (spermatozoidų), kurios skuba moters lytiniais takais. Viena jų prasiskverbia į kiaušialąstės vidų ir ją apvaisina.
Spermatozoidų judėjimas yra konkurencija – savotiškos lenktynės. Kiaušialąstę pasiekia ir ją apvaisina pats greičiausias ir gyvybingiausias spermatozoidas. Apvaisinta kiaušialąstė prisitvirtina gimdos gleivinėje, kuri jau būna pasiruošusi ją priimti.
Per 9 mėnesius iš mažytės kiaušialąstės išsivysto vaisius, kuris gimti gali dviem būdais: per makštį ir Cezario pjūvio būdu (per prapjautą mamos pilvuką).
Vyresniems vaikams galima paaiškinti, kad žmogaus lytiškumą ir lytinį potraukį lemia lytiniai hormonai. Moterims – estrogenai, kurie gaminasi moters lytinėse liaukose kiaušidėse, o vyrams – testosteronas, kurie gaminasi sėklidėse. Galvos smegenyse yra centras, kuris valdo šiuos procesus.
Mėnesinių pradžiai pasiruošti
Kuomet mergaitėms prasideda lytinis brendimas ir mėnesinės, reikia joms paaiškinti, kad tai normalus reiškinys. Kas mėnesį (21-35 dienas) mergaitės kiaušidėse subręsta kiaušialąstė, o gimdos gleivinė pasiruošia ją priimti. Jeigu kiaušialąstės neapvaisina spermatozoidas, ji negali įsitvirtinti pasiruošusioje ją priimti gimdos gleivinėje.
Dėl to po kurio laiko dalis gleivinės pasišalina – prasideda mėnesinės (iš gimdos pasišalina apie 50-150 ml kraujo). Pasiekusiems brandos amžių berniukams būdingos poliucijos (savaiminis sėklos išsiveržimas iš varpos miegant).
Kad paruoštume jaunus žmones tvarkingam lytiniam gyvenimui ir šeimai, jų tarpe turi būti vykdomas lytiškumo ugdymas ir lytinis švietimas. Lytiškumas – žmogaus vertybės, įsitikinimai, požiūris į save ir kitus žmones, santykiai, lytinė bei reprodukcinė sveikata, o taip pat seksualinė orientacija. Tuo tarpu lytinis švietimas nukreiptas pirmoje eilėje į kontracepciją.
Kaip išauginti atsakingą žmogų?
Užsienyje atlikti tyrimai rodo: jeigu su jaunimu kalbama apie reprodukciją, sveikatą ir laukiantį lytinį gyvenimą, galimas pasekmes ir prevenciją, tada jaunimas į tai žiūri daug atsakingiau, atideda lytinį gyvenimą, naudoja apsaugą.
Tačiau didžiausią įtaką jaunam žmogui turi jo tėvai. Tie, kurie savo vaikui yra geriausi draugai, kuriems jie gali patikėti didžiausias savo paslaptis. Jeigu vaikas teisingai auklėjamas, nuo pat mažens jam diegiamos teigiamos nuostatos, darbštumas, doros supratimas, teisingas požiūris į kitą žmogų, toks jaunas žmogus nesunkiai suras savo gyvenimo kelią ir tvirtai juo eis.
Tuo tarpu tose šeimose, kuriose girtaujama, kur vaikai paliekami saviauklai, beviltiška tikėtis kad išaugs doras žmogus. Tuomet neduos gerų rezultatų nei lytinis švietimas, nei lytiškumo ugdymas, kurį atlieka mokykla. Tokiam „džentelmenui“ mergaitė yra tik objektas jo aistrai patenkinti.
Jis ją gali ne tik išprievartauti, bet ir žiauriai sudaužyti, nes šeimoje jam tėvai neįdiegė nei moralės, nei žmoniškumo normų. Dėl to jis vadovaujasi tik gyvulišku instinktu – kuris stipresnis, tas teisus.
Vaikai – mūsų Tėvynės ateitis. Tie vaikai, kuriuos abu tėvai teisingai auklėja ne tik lytiškai, bet pilietiškai (įdiegia dorovės, empatijos ir kitas teigiamas psichologines savybes) ir politiškai, taps laimingais žmonėmis – tikrais savo valstybės piliečiais. Tuo tarpu vaikai, palikti likimo valiai, tampa sunkiu akmeniu po valstybės kaklu.
