Ką tik įvyko „Baltic Burn“ festivalis – jis lyg garsiojo „Burning Man“ kūdikis. Jo aprašyme išdidžiai skelbta: „Renginyje necirkuliuoja pinigai, nesinaudojama išmaniaisiais prietaisais ir gerbiama gamta [...].“
Bet festivalis iš tikrųjų prisidėjo prie taršos, ir dar tuo didžiuojasi. „Baltic Burn“ metu, išdidžiai ir smagiai gerbiant gamtą, degintos medžio drožlių plokštės (jas deginti draudžiama).
Juodi dūmai, kylantys į dangų nuo drožlėms klijuoti skirtų medžiagų – puikus būdas gamtai pagerbti. Trūko tik senų padangų įmesti...
Galima kalbėti ne tik apie tai, kokį įspūdį palieka žmonės „gerbiantys gamtą“. Galima ir apie tai, kokį atgarsį ir nuomonę apie Lietuvą tokios nuotraukos sukeltų viešojoj ar tarptautinėje erdvėje. Visgi „Baltic Burn“ reklamuotas kaip garsiojo „Burning Man“ sekėjas, o tai garbės didžiajam festivaliui nepadarytų. Kaip ir Lietuvai, žinant pasaulio susitelkimą ekologijos vardan.
***
Festivalio „Baltic Burn“ organizatoriai atsiprašė už klaidą ir patikrino, ar tokia buvo vienintelė.
„Visos renginio organizatorių komandos vardu norime padėkoti skaitytojui, atkreipusiam dėmesį į šį atvejį ir nuoširdžiai atsiprašyti už šį aplaidų poelgį.
Kūrinio autorius patvirtino, kad statant vieną skulptūrą buvo panaudotos medžio drožlių fanieros atraižų dekoracijos. Pastarosios prieš kūrinį sudeginant turėjo būti nuimtos, o sudeginta tik tikusioji skulptūros dalis, sudaryta iš medienos. Dėl žmogiškosios klaidos dekoracijos nebuvo nuimtos.
Gavę šią informaciją renginio organizatoriai kreipėsi ir į kitus menininkus, renginio metu kūrusius skulptūras ir įsitikino, kad visos likusios skulptūros buvo sudarytos iš natūralios medienos ir jokių galimai kenksmingų medžiagų jose nebuvo“, – teigė „Baltic burn“ komanda.
