Pinigus, kuriuos buvau sukaupęs, pervedžiau į „Swedbank“. Galiu atsiskaityti „iki kapeikos“ – matyti visos transakcijos.
Tačiau dabar, kai nusipirkau butą Ispanijoje, bankas reikalauja įrodyti, kad neplaunu pinigų. Lyg pinigus lagaminu atsivežiau į Lietuvą. Juk viskas matyti sąskaitose – JAV čekis ateina į banko sąskaitą. Įsivaizduojat – turiu atsiskaityti už savo pinigus.
Pernai dariau buto Palangoje remontą, viskas kainavo apie 50 tūkst. eurų. Jie nekibo, o vos pravedžiau pinigus į Ispaniją, tuoj sulaukiau rašto, kad plaunu pinigus.
Prašo paaiškinti banke vykdomas operacijas. Jie gi mato, kad iš oficialaus, paties galingiausio JAV banko pervesti pinigai. JAV čekis ateina į banko sąskaitą.
Vietoj to, kad kreiptųsi į banką ir su juo išsiaiškintų mano patikimumą, mane reketuoja. Nors net eidamas į kavinę atsiskaitydavau kortelėmis – viskas matyti.
Siūliau – ateisiu, prisijungsiu banke prie savo sąskaitų – parodysiu viską, ką norite matyti. Bet jie reikalauja popierių – nori miškus iškirsti.
Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas:
„Čia nėra nieko nuostabaus – tada ir dabar bankai visiškai skirtingai žiūrėjo į pinigų plovimo prevenciją. Per dešimtmetį labai sugriežtėjo reikalavimai – visiškai naujos taisyklės ir gerokai daugiau aptverta spygliuotų tvorų. Bankas nesugaus nešvarių pinigų, jei nematys visų.
O grįžus iš užsienio ypač naudinga turėti popierius, kuriais gali pagrįsti savo lėšų kilmę, nes to paprašyti gali bet kuri institucija.“
Saulius Abraškevičius, „Swedbank“ atstovas:
„Šiuo atveju, kaip ir kitais atvejais, bankas turi prievolę patikrinti kliento lėšų kilmę, lėšų siuntėją, sutartis, pagal kurias gautos lėšos, ir panašią informaciją. Todėl klientas, norėdamas palaikyti dalykinius santykius, turi pateiktį prašomą informaciją.
Čia svarbu pabrėžti, kad neužtenka tokią informaciją pasakyti žodžiu ar tik ją parodyti – reikalinga elektroninė ar rašytinė dokumentų versija. Šiuo konkrečiu galime konstatuoti, kad po konsultacijų su banku visa prašoma informacija buvo pateikta.“
