Labiau stebina tai, kas vyksta jų metu. Prieš porą savaičių dalyvavau gedulinguose pietuose. Nesvarbu, kokiame mieste ir kokioje kavinėje, nes dėl maisto kokybės, skonio ar aptarnavimo šįkart niekas neturėjo jokių priekaištų.
Norėčiau pakalbėti apie valgiaraštį. Renginio dalyviai šaltam užkandžiui gavo naminės mišrainės, silkės marinate, vištienos vyniotinio, rūkytos dešros ir dar keptos šoninės.
Karštas patiekalas – riebiu padažu aplieti kiaulienos kotletai su bulvių koše. Tuomet – saldumu persismelkę pyragėliai, kava ir arbata. Dar saldintas obuolių kompotas.
Nesu mitybos specialistas, tačiau turbūt dauguma šių patiekalų – tikra cholesterolio bomba ir cukraus sandėlis, simbolizuojantis nesveiką mitybą. Ir visų gedulingų pietų, kuriuose teko dalyvauti, metu vaizdas buvo labai panašus. Galbūt tik kotletai pakeičiami dešrelėmis arba karbonadais.
Susidaro įspūdis, kad sudarant gedulingų pietų valgiaraščius per pastaruosius tris dešimtmečius visiškai nepasistūmėjome į priekį. Toks jausmas, kad gedulingų pietų dalyvius po vieną ruošiamasi kuo greičiau išsiųsti paskui velionį, o likusieji gyvi vėl ta proga susirinks į apsirijimo šventę.
Ar šie žmonės nenusipelnė šviežių salotų su užpilais, troškintos žuvies ar kalakutienos patiekalo? Ar tai jau taptų nepakeliama finansinė našta mirusiojo artimiesiems, kurie dažnai negaili pinigų alkoholiniams gėrimams?
Teko patirti, kai pernelyg užsimiršusius gedulingų pietų dalyvius net teko išnešti, nes savo kojomis jie neišėjo. Turbūt dėl streso...
Jeigu sveikos gyvensenos šaukliai valstiečiai su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga priešakyje pasirūpino valgiaraščiais šalies vaikų darželiuose, mokyklose bei ugdymo įstaigose, galbūt galėtų sudaryti ir pavyzdinį gedulingų pietų valgiaraštį?
Žinoma, jis neturėtų būti privalomas, tačiau nieko blogo neatsitiktų, jeigu ministerijos specialistai kartais patikrintų ir gedulingų pietų metu patiekimą maistą, kaip tai buvo daroma mokyklose bei ligoninėse.
