Esu vienišas, ieškau panelės. Draugai suorganizavo man aklą pasimatymą. Panelė iš nuotraukų atrodė patraukli, susitarėm, kad susitiksime su ja sutartoje kavinėje.
Kai prie stalelio priėjo viešnia ir paklausė, ar aš Saulius, supratau, kad turėsiu bėdų. Esu džentelmenas, tėvų išauklėtas, todėl priėjau prie jos, paspaudžiau ranką ir pasisiūliau nuvilkti jai striukę.
Tačiau ji atšoko kaip elektros nukratyta. „Ačiū, aš pati“, – atšovė.
Oho, kokia savarankiška, pagalvojau. Toliau buvo dar gražiau.
Kai prisėdome prie stalo, atkreipiau dėmesį į jos išvaizdą. Mergina buvo simpatiška, bet nesusitvarkiusi. Su nuskalbtu megztiniu, susišiaušusi ir riebaluotais plaukais. Lakuoti nagai nusilupę, panagės nelabai švarios, nagai nukramtyti.
Na, pirmo įspūdžio stengiausi nesusidaryti. Gal ji įdomi menininkė, turinti kokią nors keramikos studiją ir gamina aukštos kokybės dirbinius...
Pašnekovė ji gal ir buvo įdomi, bet jos pažiūros ir nuomonė mane šokiravo. Ką ji kalbėjo, man buvo nauja ir nežinau, ar visiškai priimtina.
Kad moterys gal ir netgi turi uždirbti daugiau, kad joms įžeidimas, jei vyras atidarinėja prieš nosį duris, nes jos nėra silpnoji lytis, kad jos turi atlikti karo prievolę, kaip ir vyrai, kad jos nėra sekso objektai ir panašiai.
Reikėjo matyti, koks kilo skandalas, kai pasisiūliau apmokėti sąskaitą. Pradėjo rėkti, kad ji uždirba ir yra nepriklausoma, už arbatos puodelį tikrai nesiruošia parsiduoti.
Pasakysiu taip – pasėdėti tą valandą ir paplepėti su tokiu žmogumi įdomu. Bet jei reikėtų gyventi nuolat bijantis, kad mergina pasius dėl padovanotos gėlių puokštės ar atidarytų automobilio durelių... Nežinau, manau, kad nuo tokių moterų reikia bėgti kuo toliau, nes jos pačios nežino, ko nori. Su barakudomis – daug paprasčiau!
