Per žinias išvydusi Seimo narius, jų tariamą darbą, kuomet vyko pasisakymai apie referendumą dėl Seimo narių skaičiaus, likau šokiruota.
Pasakysite, kad tai ne naujiena, bet kiek galima atvirai tyčiotis iš žmonių. Žiūrėdama į televizoriaus ekraną pasijutau lyg stebėčiau reportažą iš šiuolaikiškai įrengtos fermos...
Seimas – tai nuolatinė mūsų tautos išrinktųjų darbo vieta. Ką jie dirba? Vienas kalba atsistojęs prie mikrofono, gal penki klauso, ko šis ten draskosi, o kiti... Planšetės, telefonai, tarpusavio diskusijos tikriausiai daug aktualesniais klausimais, nei aptarinėjami Seime.
Ar gali kas nors elementariai nustatyti tvarką, kaip reikia elgtis darbe? Visi jų „žaisliukai“ turėtų būti palikti kabinetuose, o visi socialiniai tinklai blokuojami šiame pastate.
Kanadoje visose institucijose tai yra daroma. Ir kai eiliniam žmogui iškyla klausimas, už ką jie gauna tokias algas, jie dar įsižeidžia ir atrėžia, jog įžūlu užduoti tokį klausimą. Mano manymu, tai įžūlu imti pinigus už tokį prastą cirką.
