Skandalo metu audringu pliūpsniu išsiskiria adrenalinas ir siautulingos emocijos. Žmogaus psichika gali pasiekti savo galimybių ribą ir jeigu barnis nesiliauja, viena iš konfliktuojančių pusių, o neretai ir abi gali įsmukti į nebevaldomą isteriją.
Isterija – labai dramatiškas ir vaizdingas procesas, kurio metu žmonės gali pasiekti taip vadinamą „negatyvią ekstazę“. Tiek skandalai, tiek isterija gali baigtis katarsiu ir susitaikymu, o šeimyniniuose santykiuose – dar ir audringu seksu.
Toli gražu ne visada įprastuose santykiuose žmonės gali patirti tokius ryškius pergyvenimus ir gauti tokį savo aistrų rezultatą. Įprastas gyvenimas pradeda atrodyti pilkas, prėskas, monotoniškas ir dėl to kyla pagunda sukurstyti dėl kokios nors priežasties naują skandalą.
Dar viena meilės skandalams priežastimi gali tapti faktas, kad barnių ir isterijų atmosferoje nuimama nervinė įtampa, kurios žmonės negali atsikratyti kitais būdais. Skandalas sukelia itin didelę psichinę įtampą, po kurios seka staigi iškrova.
Taip pat skandalus skatina azartas laimėti žodžių dvikovą. Tai savotiškos žodinės rungtynės, kurių metu taikliais žodžiais ir aštriomis frazėmis galima išmušti varžovą iš balno. Kaip lošimų manijos apsėstas žmogus nebegali sustoti ir lošia partiją po partijos, taip ir skandalistas nebegali liautis švaistytis įžeidimais ir prakeikimais, ypač jeigu jo partneriu tampa vertas priešininkas.
Kas nutinka, jei skandalistas neranda savęs verto priešininko?
Skandalinguose santykiuose gali susiklostyti abipusiškumo atmosfera, kai abi pusės patiria slaptą malonumą iš savo audringo ir emocingo santykių aiškinimosi, tačiau kai kuriais atvejais situacija gali susiklostyti ne taip simetriškai.
Vienas žmogus konflikto metu gali pasiekti katarsį ir nusiraminti, o kitam skandalas pavirs tikra kančia, jis negaus jokio pasitenkinimo ir nepatirs psichologinės iškrovos. Situacija gali jį išsekinti psichologiškai, nerviškai, galimos psichosomatinės reakcijos.
Tuo atveju, kai skandalų auka pradeda išsisukinėti nuo barnių ir susikuria kokią nors konfliktų vengimo strategiją, priešinga pusė, kuri jaučia narkotinę priklausomybę nuo skandalų, gali patirti savotiškas psichologines „pagirias“.
Dėl to pradedama ieškoti vis naujų ir naujų pretekstų susipykti. Jeigu preteksto surasti nesigavo, šis žmogus ima tiesiog šiaip įžeidinėti partnerį tikėdamasis, kad tasai pagaliau praras savitvardą, nebebus toks „veidmainiškai“ ramus ir parodys „tikrąjį veidą“. Rezultatas: vienas ieškos būdų, kaip išvengti konflikto, o jo partneris, priešingai, pasitelks visą savo išradingumą, kad išprovokuotų skandalą.
Susiklosto paradoksalios situacijos, kai priklausomybę nuo skandalų kenčiantis žmogus, nerasdamas laukiamo atsako iš su juo gyvenančio žmogaus, tampa neištikimas partneriui ne dėl to, kad ieškotų meilės ar sekso, o dėl to, kad būtų su kuo pasikivirčyti.
Skandalingų santykių patirtis visada palieka pėdsaką žmogaus psichikoje. Ištrūkęs iš santykių su skandalistu, žmogus pradeda bijoti bet kokių, netgi pačių nekalčiausių ginčų ir konfliktų. Labai dažnai priklausomybės nuo skandalų aukomis tampa ne patys šių spektaklių dalyviai, o kiti įvykių liudininkai – jaunesni broliai ir seserys ar netgi kaimynai ir draugai.
Labai dažnai vaikai, užaugę šeimoje, kurioje tėvai be paliovos kivirčijosi ir kėlė skandalus, suaugusiame gyvenime stengiasi apskritai vengti bet kokių konfliktų, labai liguistai reaguoja netgi į tas situacijas, kai visiškai taikioje diskusijoje kažkas pakelia balsą. Konfliktų baimė daro žmones kažkuria prasme bejėgiais ir labai trukdo ugdytis bendravimo įgūdžius.
Kai kuriais atvejais jiems tenka nutraukti santykius su artimais žmonėmis dėl to, kad šiuose santykiuose susikaupė pernelyg daug neišspręstų prieštaravimų, nors iš esmės visi tie sunkumai gali būti lengvai įveikti, jei žmonės paniškai nebijotų konfliktuoti su partneriu. Be to, santykiai nutraukiami „nekonfliktine“ forma: žmogus paprasčiausiai tyliai pasprunka, net nepabandęs išsiaiškinti problemos.
Iš esmės priklausomybė nuo skandalų yra išgydoma. Taip nutinka tada, kai skandalistas susiduria su pakankamai atsparia, tvirta ir lanksčiai bendrauti sugebančia asmenybe, kuri sugeba ištverti savo partnerio „pagirias“, kai tasai trokšta gauti jam įprastą adrenalino ir siautulingų emocijų dozę. Kai kuriais atvejais skandalo poreikį sudegina skausmingi pergyvenimai dėl nutrauktų ryšių su artimu žmogumi. Psichologai dažniausiai susiduria su skandalistais būtent šiame jų gyvenimo etape.
Ir pirmas dalykas, kurio tenka juos išmokyti – „kontroliuojamo konflikto technologija“. Pacientams tenka paaiškinti, kuo konfliktas skiriasi nuo skandalo ir kad ne visi nesutarimai veda į beprasmišką santykių aiškinimąsi.
