Viena nedidelė parduotuvė Kaune turi savo legendinę pardavėją. Būna ten ir jaunesnių, ir malonesnių, ir pirkėjus gražiai aptarnaujančių. Tai tos greitai kažkur dingsta. O šita išsikerojusi ir nepajudinama, amžiams.
„Pasiimkit maišiuką!“
Dar nebuvo, kad ateičiau per jos pamainą ir sklandžiai apsipirkčiau. Bendravimo kultūra – topų topas! Pavyzdžiui, pirkau bulvių. Aš ekologiškai, sietkelės į maišiuką nededu, ką čia, kelios bulvės, parsinešiu rankoj tą sietką. Dedu ant svarstyklių ir jau kvarkia: „Pasiimkit maišiuką!!“
Nemoku raštu papasakoti to tono, čia reiktų išgirsti. Kaip mokykloj, kai valgyklos vedėja rėkaudavo pro langelį. Jėzau, nu tau reikia maišiuko, tu ir pasiimk, kam man tas plastikas? Ištepiau labai svarstykles su keliom bulvėm? Perbrauki šluostele ir toliau „laba diena; viso gero“, kur problema.
Pirkėjas pratrūko
Ten prie kasų yra jų svarstyklės ir vieta joms prieš nosį, o žemiau – toks pasidėjimas krepšeliui. Aš visada pasidedu krepšelį ant to žemesnio laiptuko ir ramiai iškraunu prekes nuskaitymui. Neseniai vėl pataikiau pas tą pardavėją. Dedu krepšelį, ta rėkia: „Čia krepšį dėkit!!“
Ir rodo ant tų svarstyklių. Nu jai, matai, taip žmogui patogiau. Okey. Pakėliau krepšelį, ji mano šaldytus produktus iš jo mėto į maišą. Šaldyti gali skilt, susibaladoti, todėl atsargiai pats ir išdedu. O čia ne, pokšt – tekšt – šlumpt, kaip išėjo, taip sumečiau. Spėk gaudyt į maišą.
Jau buvo nemalonu. Bet susidėjęs viską pasukau eiti ir girdžiu už nugaros riksmą: „Krepšį pasiimk!“
Nu kad tą parduotuvinį krepšelį padėčiau į vietą. Viskas gerai, bet galima normaliai pasakyti.
„Atsiprašau, palikot krepšelį“, – ar kitaip civilizuotai. Tada jau neišlaikiau, tiesiu tekstu ramiai labai pasakiau: „Žinot, jūs labai chamavota.“
Taip ir liko išsižiojusi.
Taip ir liko išsižiojusi.
Vargšas užsienietis
Reikia bendravimo kultūros su žmonėm dirbant. Mes, lietuviai, jau pripratę, kad iš mūsų vietoj dergiasi. Nuo senų laikų kitom bobelkom likę, kad pardavėja, registratorė poliklinikoje ir pan. – kaip kokie vadai. Valdytojos.
Nu bet taip nėra. Aptarnavimo sfera – jeigu negali aptarnauti, o nori valdyti, tai eik ir daryk kažką kito. Įsivaizduokit, kaip mes atrodom užsieniečiams. Vienas užsienietis pas tą pačią legendinę bandė nusipirkti cigarečių. Paprašė vienos rūšies, ji lietuviškai sako: „Neturim.“
Užsienietis, aišku nesupranta, paprašo dar kartą. Ji jau rėkia: „Neturim, sakau!!!“
Paskui kolegė išgelbėjo situaciją, paaiškino užsieniečiui angliškai. Vargšas užsienietis – liko ir be cigarečių, ir aprėktas.
Bet dirbti turistų šiūruojamoj vietoj ir nemokėt anglų kalbos? Tai vėl vienas atsakymas – nedirbk, dirbk kitur.
Po visų šitų bajerių supyliau skundą parduotuvei. Todėl ir nenoriu rašyt jos pavadinimo – sakė, situaciją spręs, o ko daugiau reikia. Tiesiog būkit geri, žmonės, jeigu jus taip tampo nuo bendravimo su kitais – nu nebendraukit, ieškokit kito, su žmonėm nesusijusio darbo. Visiems bus geriau.
