Dažna šeima turi problemų, kivirčų ir kitų nesutarimų, tačiau bando rasti sprendimą iš beviltiškos padėties. Dažnai vyras – šeimos galva, tačiau moteris turi savo svarų žodį – tai įprasta.
Mamos ryšys su vaiku – pats stipriausias, tad ar mama, moteris devynis mėnesius nešiojusi gyvybę savyje, kentusi begalinius skausmus ir ilgas nemigo naktis tam, jog išleistų į gyvenimą mažą stebuklą, galėtų leisti kitam vyrui (ne vaiko tėvui) prieš jį naudoti smurtą?
Mamos dėmesio siekė per vaikų teises
Dažniausiai pasikartojantis atsakymas būtų – ne, jokiu būdu, tačiau toks įvykis vieną savaitgalį nutiko vienoje šeimoje. Toje šeimoje konfliktai jau nėra retenybė.
Vaikas patiria begalinį psichologinį stresą, negauna dienpinigių ar pinigų reikiamoms prekėms/mokyklos reikmenims, nėra tinkamai aprūpintas rūbais, nors šeima atrodo pasiturinti, tvarkinga, tačiau namuose dažnai nėra ko pavalgyti.
Jaunuolis, susirgęs gripu, turėjo tenkintis tik vaistais nuo temperatūros, nebuvo kreiptasi į daktarus.
Vaikinas, neiškentęs mamos ir jos sutuoktinio daugelį metų pasikartojančių užgauliojimų, patyčių, negerbimo bei nesiskaitymo, kreipėsi į vaikų teises tikėdamasis, jog šeima bandys rasti kompromisą, kad mama pagaliau atmerks akis ir pradės rūpintis savo vaiku labiau nei savo vyru, o mamos sutuoktinis bus supratingesnis.
Apmaudu. Atrodė, kad viskas tuoj išsispręs, visi bus laimingi ir ramūs, tačiau anaiptol. Įstaiga jaunuoliui visiškai nesuteikė pagalbos, atvirkščiai, situaciją net pablogino.
Slaugė mylimąjį, o ne sūnų
Sužinoję, jog paauglys kreipėsi į vaikų teises ginančią įstaigą, tėvai vaikiną dar labiau pradėjo užgaulioti. O kai išgirdo, kad tėvų grasinimai įrašinėjami, pradėjo visiškai nesitvardyti. Jaunuolis sulaukė smurto iš savo mamos sutuoktinio, pati mama laikė jaunuolį prispaudusi, jog jis negalėtų apsiginti.
Ištrūkęs iš negailestingų tėvų gniaužtų, vaikinas kreipėsi į policija, tačiau net ši prieš blogį kovojanti įstaiga nesugebėjo jam padėti. Jaunuolio mama parašė pareiškimą dėl vaiko elgesio ir visą laiką ligoninėje prasėdėjo su savo mylimuoju visiškai nesirūpindama ir nesidomėdama savo atžala.
Tad kur Lietuvoje teisingumas? Ar moteris, išsilavinusi, savarankiškai išsirinkusi savo ateities palydovą, turinti vaikų, taip turėtų elgtis?
