„<...> Apakusi dvasia vis labiau tolsta nuo tikėjimo. Toks aklumas vis didėja. Tikėjimas netgi niekinamas. Ir Lietuvoje niekinamas. Ar neprisimename teatro, kai į Jėzaus atvaizdą buvo mėtomas purvas?
Tai buvo vadinama meno viršūne, net kai kurie kunigai taip skelbė. O reklama su Jėzumi ir Marija su šaukiniu: „Jėzau, kokios tavo kelnės“. Tyčiojimasis Turgelių bažnyčioje, kai režisieriaus Emilio Vėlyvio vadovaujami artistai prieš pat pamaldas atėjo į bažnyčią su liturginiais rūbais.
Popiežius Pranciškus atvyko į Lietuvą, kad suvienytų mus, kad visi vieningai ir ryžtingai pasipriešintume kylančiam blogiui, kad kovotume, kaip kovojo mūsų partizanai.
Deja, net popiežiui nepavyko pažadinti tautos. Vietoje to, po popiežiaus vizito Egidijus Dragūnas-Selas tyčiojosi iš Jėzaus. Apsimetęs Jėzumi Selas įvažiavo į sceną ant milžiniško unitazo. „Suprantu, kad tai šventvagystė“, – pareiškė jis šaipydamasis.
<...> Katalikai ir patriotai net nesugebėjo išstenėti, kad į tokio dainininko koncertus padorus žmogus neturėtų kelti kojos. Jei šitaip dainininkas būtų pasišaipęs iš Mahometo, dabar sėdėtų apsikabinęs unitazą ir drebėtų pasislėpęs, nes bijotų Lietuvoje esančių musulmonų.
Akivaizdu, kad tai specialus pasityčiojimas iš religijos. Nes religija, kuri buvo didžiausias okupantų priešas, dabar niekinama sąmoningai tokiais būdais, kuriais nedrįso niekinti net okupantai.
<...> Prisimenu okupantų laikus, kai išniekindavo bažnyčią, tada surengdavome atsiteisimo pamaldas. Kunigas Svarinskas keliais eidavo nuo bažnyčios durų iki altoriaus, kad palengvintume Dievo skausmą dėl tokių patyčių. Šiandien turime daryti tą patį.
Ačiū Dievui, žvilgtelėjus interenete, Selo tyčiojimuisi nepritaria.
<...> Turime pakelti balsą. Štai, Šilalėje vienas besityčiojantis iš šventų dalykų kunigo buvo atiduotas teismui. Vargingai, bet kunigas laimėjo. Turime reikalauti, kad Seimas priimtų geresnį įstatymą, kuris baustų ne tik už patyčias prieš žmogų. Turi būti negalima tyčiotis ir iš religijos, kaip negalima tyčiotis iš herbo.
Raginsiu žmones neiti balsuoti, jei nebus priimtas šis įstatymas“, – savo kalboje pažymėjo vyskupas.
Po šio emerito kreipimosi „Bendraukime“ redakcija sulaukė ne vieno skaitytojo laiško, kuriame žmonės stebisi, kodėl tik vienas vyskupas šalyje prabilo apie religijai parodytą nepagarbą.
„Stebina, kaip tik vienintelis Panevėžio vyskupas pastebėjo ir sureagavo į šią situaciją, o kiti vyskupai nieko, tyli.
Klausimas, ką turime padaryti, kad jie ką nors darytų ir gintų mūsų vertybę. Juk jie yra ganytojai, o mes – jų avelės. Nejaugi avys turi sakyti, kad kažkas negerai? Turbūt sureaguotų vyskupai tik tada, kai pradėtų žmones vėl tremti į Sibirą. Ne kokie tie mūsų ganytojai“, – stebėjosi anonimiškai parašęs skaitytojas.
Klausimas, ką turime padaryti, kad jie ką nors darytų ir gintų mūsų vertybę. Juk jie yra ganytojai, o mes – jų avelės. Nejaugi avys turi sakyti, kad kažkas negerai? Turbūt sureaguotų vyskupai tik tada, kai pradėtų žmones vėl tremti į Sibirą. Ne kokie tie mūsų ganytojai“, – stebėjosi anonimiškai parašęs skaitytojas.
„O ką valdžia, kovojanti prieš patyčias? Iš Dievo ir tikinčiųjų tyčiotis leidžiama? – jam antrino kitas šia tema pasisakęs „Bendraukime“ skaitytojas. – Tokį artistų poelgį turėjo pasmerkti ne tik bažnyčia, ne tik vyskupai. Sutinku su emeritu, kad valdžia mūsų taip pat turėtų tinkamai sureaguoti ir ne tik pasmerkti tokį elgesį, bet ir pritarti siūlymui griežčiau bausti už religijos žeminimą.“
