Auginu du vaikus, kurie jau yra mokyklinio amžiaus, turi draugų ir labai dažnai vaikšto į jų gimtadienius. Gal mane išvadins mama siaubūne, bet aš jums pasakysiu – tie vaikiški gimtadieniai ne tik nuvarys tėvus į bankrotą, bet ir sugadins mūsų vaikus. Taip negalima...
Sumos, už kurias perkamos vaikų gimtadienio dovanos, prilygsta vestuvių vakarėliams. Aš suprantu, kainuoja ir maistas, ir užkandžiai, ir kažkoks animatorius, ir vaikų kambarys, bet... Vestuvės būna kartą per metus, kartais du, jei jau labai pasiseka. O vaikų gimtadieniai būna beveik kas savaitę. Klasėje mokinių daug, o mano atveju gimtadienius reikia dauginti iš dviejų klasių.
Tarp tėvelių taip susitarta, kad vaikų gimtadienių dovanos turi būti ne pigesnės nei 30 eurų. O kai kuriais atvejais užsimena ir apie 50.
Sakysite – ko čia ta mamulė purkštauja, už kiek turi, už tiek dovaną ir perka. Netiesa, pasakysiu aš taip guodžiantiems. Vaikai dovanų finansinį svorį sureikšmina, nes tai jiems parodo jų tėveliai.
Man kartą viena mama klasėje netgi užsiminė, kaip nusiminė jos sūnus, gavęs tokią pigią dovaną iš kito klasioko. Todėl, jei noriu pradžiuginti jos vaiką, „geriausia duoti pinigais“, po to pats nusipirks, ko norės. Tokios visai nevaikiškos sumos vaikus gal ir džiugina, bet tikrai ne jų tėvus.
Ar tėvai nesupranta, kad savo vaikus taip paverčia materialistais, kurie vieni prieš kitus puikuojasi, kuris iš jų pinigų daugiau turi ir daugiau visko gali?
Sutinku, jei gimtadienis yra geriausio draugo, pusbrolio ar kito šeimai artimo asmens, dovanai negaila ir 50. Tačiau kai tokios sumos išleidžiamos klasiokams, kurie yra tiesiog klasiokai, su kuriais vaikas nei laiką leidžia, nei gerai sutaria, o kviečia vieni kitus tik dėl to, kad neišskirtų nė vieno ir „nereitinguotų“ vaikų...
Manau, kad tokio amžiaus vaikui dar turi būti svarbu, kad į jo šventę ateina draugai į klasiokai, o ne kiek atsineša su savimi...
