Deja, kuo toliau, tuo daugiau žmonių pradeda tikėti ne logikos ir mokslinių įrodymų, o garsiausiai rėkiančių žmonių balsais. Jei bet kurią istoriją pakartosi milijoną kartų, ankščiau ar vėliau ja kas nors patikės. Taip ir nutiko su tariama vakcinų žala.
Vis dažniau žmonių nuomonei įtaką daro „influenceriai“. Dažniausiai į diskusijas nesiveliu, tačiau neseniai teko sudalyvauti Ugniaus Kiguolio surengtoje diskusijoje. Pasak U. Kiguolio, vakcinų pašalinėmis reakcijomis jis domisi jau daugybę metų, todėl jis kuo puikiausiai išmano imunologiją, mediciną, statistikos mokslą, žmogaus biologiją, biotechnologijas.
Pagrindinė jo žinutės mintis – nuo roto viruso vakcinos sukeltų komplikacijų galimai mirė 2 vaikai. Tačiau jis pamiršo paminėti, kad nuo roto viruso sukeltų komplikacijų 2016 metais visame pasaulyje mirė 215 000 vaikų, o 2013 metais – 528 000 vaikų (Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys).
Pamiršo baisias ligas
Sutinku, labai retais atvejais nuo vakcinos sukeltų šalutinių reakcijų, dažniausiai alerginių, žmonės gali patirti sveiktos sutrikimų. Dėl prasidėjusios alerginės reakcijos galima mirti ir nuo kąsnio apelsino.
Sutinku, labai retais atvejais nuo vakcinos sukeltų šalutinių reakcijų, dažniausiai alerginių, žmonės gali patirti sveiktos sutrikimų. Dėl prasidėjusios alerginės reakcijos galima mirti ir nuo kąsnio apelsino.
Nuo pat vakcinacijos atsiradimo buvo dvejojančių jų nauda. Tačiau bene didžiausią žalą vakcinų autoritetui padarė gydytojas Andrew Wakefield, kuris prieš 20 metų „The Lancet“ žurnale išspausdino straipsnį apie galimą MMR vakcinos ryšį su autizmu, žarnyno ligonis.
Greitai šio straipsnio klaidingi duomenys buvo paneigti į viešumą iškilus įrodymams, kad autorius buvo papirktas antivakcininio judėjimo aktyvistų. Už tai jam buvo atimta gydytojo licencija. Deja, žinia padarė savo – vis daugiau žmonių dvejoja vakcinų efektyvumu.
Kad ir kaip būtų liūdna, tačiau reikia konstatuoti, jog ir vakcinos pačios padarė juodą darbą. Visuomenė pamiršo, ką reiškia sirgti raupais, poliomielitu ir kitomis siaubingomis ir visuomenę žalojusiomis ligomis.
Prieš beveik 2000 metų dėl raupų sukeltų komplikacijų išmirė milijonai žmonių. Manoma, kad raupai sąlygojo actekų ir majų civilizacijų žūtį. Dar visai neseniai gatvėmis vaikščiojo tūkstančiai poliomielito suluošintų žmonių.
Deja, apie šias ligas pamiršom ne ilgam. Vien šiais metais tymai Europoje diagnozuoti 40 000 žmonių, o nuo tymų sukeltų komplikacijų mirė 40 žmonių. O juk šių mirčių buvo galima išvengti. Ir higienos stoka čia niekuo dėta, kaip teigia U. Kiguolis. Rankų plovimas ir dezinfekcija nuo poliomielito, raupų ir difterijos neapsaugo.
Nebijom to, ko nesam matę
Poliomielitas jau buvo pamirštas. Paskutinė raupų epidemija Lietuvoje buvo po pirmo pasaulinio karo. Šias ligas kontroliuoja vakcinos. Suvaldytos stabligė, difterija, kokliušas, tymai. Didžiausia bėda, kad žmonės nebijo to, su kuo nėra susidūrę.
Nebijom to, ko nesam matę
Poliomielitas jau buvo pamirštas. Paskutinė raupų epidemija Lietuvoje buvo po pirmo pasaulinio karo. Šias ligas kontroliuoja vakcinos. Suvaldytos stabligė, difterija, kokliušas, tymai. Didžiausia bėda, kad žmonės nebijo to, su kuo nėra susidūrę.
Mūsų kolektyvinė atmintis jau ištrynė prisiminimus apie raupų, poliomielito ir kitų siaubingų ligų protrūkius. Kaip galima bijoti raupų ar poliomielito, kai beveik niekas nepasakytų, kaip šios ligos pasireiškia ir kokias baisias komplikacijas sukelia.
Deja, šios ligos vėl atgimsta. Atgimsta nusinešdamos vis daugiau ir daugiau gyvybių. Kodėl mes visi turime mokėti už nemotyvuotus tėvų sprendimus, kai neskiepytas vaikas suserga tymais, difterija ar kita liga? Ką pasakyti alergiškų mamų vaikams, kuriems antivakcininis judėjimas kelia tiesioginę grėsmę jų vaikų gyvybėms? Liūdna, kai žmonės pradeda sekti ne mokslo žinias, o žinomus žmones, vadinamus „influencerius“.
Ir tik dėl garsaus jų rėkimo žmonės pradeda dvejoti. O kai dvejoja, tuomet nusprendžia nedaryti nieko ir atsiduoti likimui į rankas, užuot darius ir išvengus baisios ligos.
Beveik išnaikinti raupai ir poliomielitas, kontroliuojama daugybė kitų užkrečiamųjų ligų. Dėl to nebematome raupų subjaurotais veidais vaikščiojančių žmonių ir iškraipytomis galūnėmis per gyvenimą besibraunančių vaikų. Tai ar tikrai vakcina nuo roto viruso tokia baisi? Ar matėte roto infekcija sergantį išsekusį ir vos galvą pakelti galintį vaiką? Aš savo sūnus paskiepijau ir tik todėl jie nesirgo roto infekcija taip baisiai kaip ji pasireiškė man.
***
Verslininkas Ugnius Kiguolis komentavo, kad šiame komentare yra bandoma neteisingai teigti, jog nuo vakcinų mirštama retai ir jų daroma žala nedidelė, nors iš tiesų statistika apylygė, o daugeliu atveju netgi skiepų nenaudai.
„Nepaisant to, kad pats neturiu medicininio išsilavinimo, baigiau marketingą ir atstovauju savo šeimos gydytojų nuomonei ir esu jų įmonės balsas. Tiek mano šeimos klinikos, tiek mano ar kitų žmonių, vadinamų „antivakceriais“, nuomonė nėra nukreipta prieš skiepus.
Apskritai skiepų idėja yra labai gera. Tačiau skaitytojo pateikta statistika manipuliacinė, A. Wakefieldo istorija taip pat. Gąsdinantys atvejai rašomi iš vienos pusės. Bandoma aiškinti, kad kritiškai į skiepus žiūrintys žmones yra be išsilavinimo, nesuprantantys ką šneka ir nesiremia mokslu.
Tarp „antivakcerių“ šalininkų yra ir gydytojų, tiriančių, ar vakcina saugo, ar yra joje nėra žalingų komponentų. Visi, kurie skiepijasi ar atsisako skiepų, nori vieno – kad jie patys ar jų vaikai būtų sveiki. Todėl „antivakceriai“ nesusigalvojo nusiteikti radikaliai prieš skiepus tik todėl, kad kažkur kažką paskaitė. Kiekvienas skiepas yra skirtingas, jų yra begalės, skiriasi jų gamintojai, sudėtys, organizmui daromas poveikis. Nes vieni gamintojai daugiau deda aliuminio hidroksido į vakciną, kiti mažiau. Jei toks žmogus, kaip komentaro autorius, suplaka viską į vieną katilą neanalizuodamas komponentų, jo nuomonė ir yra tokia. Mes į skiepus žiūrime šiek tiek kitaip.
Savo klinikoje šią temą nagrinėjame daugiau nei 20 metų. Pas mus patenka pacientų su skiepų padaryta žala sveikatai. Nors kažkam gal atrodo, kad aliuminio ir kitų metalų kiekis organizmo negali paveikti. Aš taip pat galvojau, kad skiepai mane išgelbės. Tačiau tapau skiepų auka, man išsivystė alerginės reakcijos, kurių pasekmės tęsiasi ir dabar.
Visuomenė jau tampa sąmoningesnė, ką dedasi į burną ir atsirenka, ką valgo. Tačiau žmonėms trūksta edukacijos, kas tas skiepas. Farmakologinių produktų sudėties vis dar neskaitome. Visi galvoja, kad susileidus stebuklingo skysčio tave visą gyvenimą saugos nuo kažkokios ligos. Iš tiesų skiepas skirtas tam, kad imunitetas išmoktų atpažinti ligą, neleistų susirgti ar pasekmės susirgus būtų mažesnės. Ne pats skystis saugo nuo ligų.
Tai yra labai plati tema, todėl apie kiekvieną skiepą ir ligą reikėtų diskutuoti atskirai. Vieni remiasi vienais šaltiniais, kiti – kitais. Farmacijos pramonė iš to gyvena, todėl kai kam palanku sakyti, kad būtent skiepai išnaikino kokią nors ligą. Yra atlikti tyrimai, kad skiepai prie raupų išnaikinimo prisidėjo 3,5 proc. Kur kas didesnis faktorius buvo sanitarijos, kanalizacijos atsiradimas, rankų plovimas. Ši informacija paremta atliktais tyrimais, šaltiniais, tikrai neatėjo Kiguolis ir visko nesugalvojo.
Nuo skiepų taip pat yra mirę šimtai tūkstančių žmonių. Vertinant statistiką, reikia atkreipti dėmesį į regionus. Afrikoje, kur nėra sanitarinių sąlygų, požiūrio, kad reikia plauti rankas, skiepas turi prasmę. Nes ten yra didžiausias mirtingumas dėl išvešėjusių ligų. Tačiau reikia tirti, kokią naudą skiepai gali turėti Lietuvoje.
Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė apie tymų protrūkį. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad mirčių nuo tymų po skiepo taip pat yra labai daug.
Taip pat norėčiau akcentuoti, kad mūsų medicinos studentų nemoko apie skiepų daromą žalą. Todėl mūsų gydytojų nuomonė ir yra tokia, kad skiepai būtini ir privalomi. O tie, kurie pradeda domėtis saugiais komponentų kiekiais, nuomonę turi kitokią.
Tai yra labai plati tema. Ir abi pusės, turinčios išsilavinimą ir pakankamai žinių, yra teisios“, – komentavo U. Kiguolis.
