Prieš kelionę pasirūpinu gėrimu, parduotuvės šaldytuve tik vienos rūšies limonadas belikęs, nieko tokio, kaip tik jį mėgstu. Čiumpu jį, skubu į kasą ir į savo traukinį.
Bevartant rankose butelį atrandu ant jo žaidimą, rastą kodą po kamšteliu užregistruoju ir tuoj pat pamirštu, vis tiek niekada nieko nesu laimėjusi.
Kas be ko, taisyklių internete neskaitau, o ant butelio ir nenurodyta, jog turėčiau pasilikti kamštelį su savimi, galų gale nėra logikos tam, juk kodą jau įrašiau, savo duomenis nurodžiau.
Praeina mažiau nei savaitė, sulaukiu skambučio, moters balsas praneša, jog laimėjau prizą, super, pagalvoju, pirmą kart gyvenime mane nudžiugino tokia maloni smulkmena, bet tuoj pat mane „nusodina“.
„Atsiųskite kamštelio nuotrauką“, – sako. Žinoma, aš jo nebeturiu. Bandau situaciją paaiškinti, deja, moteris manęs net nesiklauso, pasiūlo toliau dalyvauti žaidime ir viso gero.
