Beje, dosniai kreditus dalijančios įmonės nesivargina patikrinti nei klientų mokumo, nei jų psichinės būklės, nei kitų aplinkybių. Nė vienoje reklamoje nekalbama apie tai, kas nutiks, jei laiku neįmokėsite įmokos ar apskritai tapsite nemokus. Kad nuo to nukentės ne tik skolininkas, bet ir jo šeimos nariai.
Užblokavo sąskaitas
Būtent tokioje beviltiškoje situacijoje šiuo metu ir esu atsidūrusi, nors pati nieko neskolinau.
Nuo kovo pradžios gyvenu užsienyje. Kadangi neplanuoju čia gyventi nuolat, išvykimo nedeklaravau. Dirbu nuotoliniu būdu, taigi nėra jokio skirtumo, kur tai darau. Iš Lietuvos pabėgau dėl asmeninių priežasčių. Visi atsiskaitymai už darbą vyko per internetinę bankininkystę, parduotuvėse atsiskaitinėjau kortele.
Tačiau vieną dieną parduotuvėje atsiskaityti už pirkinius nepavyko – puikavosi užrašas „kortelėje trūksta lėšų“. Negalėjau tuo patikėti, kadangi buvau sukaupusi nemažą sumą pinigų. Patikrinus internete paaiškėjo, kad abi mano sąskaitos užblokuotos antstolio už nepadengtą vyro įsiskolinimą. Ne tik užblokuota, bet ir susidaręs didesnis nei 2732 eurų minusas.
Nepasakosiu, kokius jausmus tuo metu išgyvenau. Trumpai – ištiko panikos ir isterijos priepuolis, nors šiaip nesu „skysta“. Net mano šuo išsigando…
Kitą dieną emocijoms aprimus (kiek joms galima aprimti po nemigo nakties) pradėjau aiškintis, kas ir kaip.
Prisiminiau, kad gegužės mėnesį asmeniniu elektroniniu paštu gavau antstolio „Patvarkymą dėl skolos išieškojimo“ mano vyrui. Laiškas adresuotas man, kaip įmonės direktorei, jame raginama išskaičiuoti ir pervesti 70 proc. darbuotojo atlyginimo (vyras yra įmonės darbuotojas) į antstolio nurodytą sąskaitą.
Kadangi įmonė 2 metus dirbo nuostolingai, jos veikla šiuo metu sustabdyta, darbuotojai išleisti neapmokamų atostogų.
Kam paminėjau šitą faktą? Ogi tam, kad antstolis turėjo mano kontaktą – šiuo atveju elektroninį paštą. Tačiau už ketinimą užblokuoti mano banko sąskaitą man nebuvo pranešta – negavau jokio pranešimo. Jei dokumentai buvo siunčiami paštu – aš neturėjau galimybės jų gauti, nes, kaip minėjau, gyvenu ne Lietuvoje.
Pasiūlymas išsiskirti su vyru
Taigi, likau užsienyje viena ir be skatiko kišenėje. Ir be jokios galimybės gauti pinigų. Liaudiškai tariant, kaip višta tvoroje – nei pirmyn, nei atgal.
Skambinau antstoliui. Atsiliepė ne Jo didenybė, bet padėjėja. Gan maloniai paaiškino: „Atsiųskite banko išrašą, kuriame matyti Jūsų per pastaruosius tris mėnesius gautos pajamos, ir sąskaitą atblokuosime.“
Nusiraminu ir vykdau nurodymus. Netrukus gaunu atsakymą (kalba netaisyta): „Kadangi negaunate oficialių pajamų į sąskaitas, tokių kaip darbo užmokestis, pašalpos ir pan., o gaunate tik lėšas iš trečiųjų asmenų, tokioms piniginėms lėšoms išsigryninti leidimas nebus padarytas. Jūsų sąskaitos liks užšaldytos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tai reiškia, kad jokios piniginės lėšos iš Jūsų sąskaitų mums nenusirašys, bet ir Jūs negalėsite jomis naudotis. Jeigu norite, kad sąskaitų areštai būtų panaikinti, privalote pilnai padengti įsiskolinimą.“
Padėjėjos atsakyme pasigendu logikos: „Jūsų sąskaitos liks užšaldytos iki teismo sprendimo priėmimo dienos“, tačiau „kad sąskaitų areštai būtų panaikinti, privalote pilnai padengti įsiskolinimą.“
Bet juk vadovaujantis logika, net skyrybų atveju turtas sutuoktiniams dalijamas lygiomis dalimis. Tai gal buvo galima „įšaldyti“ tik pusę mano pajamų ir palikti nors menką galimybę išgyventi?
Vėl skambinu padėjėjai, bandau tartis. Buvo nukirsta kaip kirviu: „Tokie įstatymai, mes jokio pažeidimo nepadarėme.“ Bandau apeliuoti į žmoniškumą, sulaukiu patarimo – išsiskirkite.
Kai paklausiu, kaip man tai padaryti, jei aš užsienyje ir be skatiko, nuskamba atsakymas: „Jūsų gyvenimo situacija manęs nedomina“. Nuoširdžiai palinkiu padėjėjai atsidurti tokioje pat situacijoje, kaip manoji, ir atsisveikiname.
Areštuotos ir dovanos
Desperatiškai bandau visus kitus „gelbėjimosi“ būdus. Skambinu antstoliams. Atsako, kad jie tokių klausimų nesprendžia, pataria kreiptis į ministeriją. Ten darbuotojas paaiškina, kad viskas pagal įstatymą. Pataria rašyti skundą tam pačiam antstoliui, pasirašytą elektroniniu parašu, ir jis per 5 darbo dienas atsakys.
Atsakau, kad aš neturiu elektroninio parašo. Tuomet pataria siųsti laišką paprastu registruotu paštu. Padėkoju ir skaičiuoju: paštu laiškas keliaus kokias 4 dienas, antstolis atsakys (jei atsakys) dar maždaug po savaitės, laiškas atgal keliaus dar apie 4 dienas. Susidaro apie 15 dienų. Ojojoj! Bet kaip aš išsiųsiu laišką? Aš neturiu grynųjų pinigų!
Kiek žmogus gali išgyventi be maisto? Sako, mėnesį. O kiek be vandens? Savaitę? Geriamojo vandens turiu nepilnus 5 litrus (iš čiaupo bėga nudruskintas stipriai chloruotas jūros vanduo – gerti draudžiama), turiu 2 obuolius, apelsiną, 4 griežinėlius sūrio, pusę pakuotės ryžių ir 3 pakuotes „Pedigree“ šunų konservų. Tai ne man vienai – teks dalintis su šunimi. Visa laimė, kad bent nuomą esu sumokėjusi į priekį.
Štai tokia gyvenimo situacija. Tikra ir neišgalvota. Belieka melstis ir maldą baigti žodžiais „...ir saugok mus nuo antstolių. Amen“.
Nesuprantu, kodėl areštuojamos visos sutuoktinio lėšos, o ne pusė, kaip skyrybų ar turto dalybų atveju? Areštuotos net mano gimtadienio dovanos, kur mokėjimo paskirtyje aiškiai parašyta „Su gimimo diena“!
Kodėl blokuojant sąskaitą nepaliekamas net minimalus likutis išgyvenimui, kaip daroma kitais atvejais (kai lėšos jau išskaičiuojamos antstoliui kas mėnesį)? Kodėl nenumatyti išimties atvejai tokioms situacijoms, kaip mano, operatyviai išspręsti? Netikiu, kad tai koks nors pavienis atvejis.
Atsakymas: todėl, kad jūs savo tėvynei Lietuvai nė velnio nerūpite. Ir seimūnai gali iki užkimimo plakti liežuviais apie emigrantų susigrąžinimą bei visas „priemones“, kurių jie imasi šiuo tikslu. Ar jums dar kyla klausimų, kodėl žmonės bėga iš Lietuvos?.. Reiktų bent jau imtis priemonių, kad tie likę neišsilakstytų...
P.S., Jokios pagalbos neprašau, patarimų taip pat, nes išbandyta jau viskas. Turiu gana aukštą savivertę. Anksčiau maniau, kad į tokias situacijas pakliūna tik nevykėliai. Ir Jūs taip manote? Didelė klaida! Net jei dirbate, neblogai uždirbate ir laikote save gana sėkmingu žmogumi – tai dar ne garantija, kad į jūsų banko sąskaitą neįlįs lenkti aštriadančio antstolio pirštukai (nes įstatymas gina jo ir kredito įmonės interesus – ne jūsų). Ypač jei turite ne itin sėkmingą sutuoktinį...
