Patvirtinau visus gautus elektroninius laiškus ir žinutes telefone po asmens duomenų reglamento įsigaliojimo. Kaip ir anksčiau, norėsiu nuolaidų, pasiūlymų, kodų ir kuponų.
Parduotuvėje irgi susirinksiu visus laikraštukus, kad eurą kitą atsidėčiau, jei matysiu ką namams, sodams, daržams, su kiekvienu pranešimu bėgsiu pigesnio faršo, sriubos kauliukų rinkinių, ar agurko šaltibarščiams.
O kiek tokių mūsų ekonominių nuolaidų migrantų, etatiniai praktiškai, atpažįstu tuos pačius veidus jau parduotuvėse, eilėse. Dirbu pamaininį darbą. Būna, kad anksti iš ryto nulekiu ar gerokai po pietų, niekad nesijaučiu vieniša tarp svetimų.
Ar toks gyvenimas yra geras gyvenimas? Ar mes laikomi pinigais pertekę? Ar mes ne žmonės? Taip, taip ir taip atsakytų žalieji valstiečiai, nes užsikepė naujoms mokesčių reformoms.
O dar per žinias pensininkė Matilda ar Grasilda sakė, kad jauni dar užsidirbs. Močiute sengalvėle, nėra iš ko užsidirbt, o dar ir pensijų mums nebus kas moka, tai nors nebe ryžius ir kruopas pirk, o šaukštu duobę pradėk kastis, nes musėt teks dirbti, dirbti ir mirti iš bado.
Graudu ir bloga, kad toliau nei keturi kadencijos metai seimūnai nieko nemato. Atlyginimai maži, jau atvirai sakoma, kad pensijos bus išvis mikroskopinės, bet net ir tokios nesitikiu sulaukti, jei ta amžiaus riba, kaip žadama, bus patraukta dar iki kokių 72-75 metų. Bet, kaip sakoma, ne gana tos nelengvos gyvenimo naštos dar ir ištraukė kiškį iš kepurės pavidalu dirbk, dirbk, dirbk. MIRK. Tarpinio laiptelio kaip ir nelieka.
Nekaltinu nieko, bet negalima gyventi amžinu rinkimų kalėdų laikotarpiu - atsibundant ir prasikrapštant akis tik kas ketverius metus. Netikiu politikais. Bet tarsi surengė čekių loteriją, gal surengtų ir kokią pensijų ruletę ir, kaip fantastiniuose filmuose, loštų laiką.
Išloši pavyzdžiui, penkių metų nuolaidą pensijos amžiui ir išeini į poilsį ne 72 metų, o tik 67-ių. O jei nuolaida būtų 10 metų, užtarnautas poilsis prasidėtų jau kokių 62 metų. Čia tai būtų nuolaida nuolaidinių Lietuvai, nuneštų net žymųjį skambutįįįįįįįį!
