Nevalgiau jokių gyvulinės kilmės produktų. Tik labai retais atvejais pasimėgaudavau šaltibarščiais, kuriuose yra pieno produktų.
Tuo metų laikotarpiu sykį esu suvalgiusi vanilinių ledų porciją ir per Velykas neatsisakiau vieno kiaušinio. Daugiau laikiausi griežtai.
Pirmaisiais mėnesiais jaučiausi labai gerai, kol mano racioną sudarė vaisiai ir daržovės, retkarčiais daržoves patroškindavau su lašelius aliejaus.
Svoris krito, energijos buvo kalnai. Tačiau atėjo tas momentas, kad organizmas ėmė skelbti, kad nebeužtenka gaunamos energijos, krito darbingumas, skrandis gurgė, kad ir kiek stengiausi į jį kimšti agurkų ar obuolių.
Tada racione atsirado ir keptų morkų su gausesniu aliejaus kiekiu, ir blynelių, maišytų „ant vandens“ su uogiene, ir įvairiausių košių, kurias gardinau sojų padažu.
Skonis maisto, ypač keptos mėsos, man atrodė neapsakomai skanu, valgiau besimėgaudama viską, džiaugiausi iš naujo atrastais skoniais. Nepersivalgiau, bet ir neribojau labai savęs. Ir ką manote?
Po trijų mėnesių iš mano priaugtų 13 kg liko tik 5 kg. Nebekamavo pilvo pūtimas, kaip kad pavalgius košių, ypač ankštinių produktų, nebekankino rėmuo, kaip kad privalgius pomidorų.
O į visokių avinžirnių produktus gyvenime negalėsiu žiūrėti, jau vien tas žodis apetitą gadina. Paplotėlių, prie kurių pripratinau šeimą, irgi negaliu prisiversti kepti, nors šeimyniškiai prašo pagaminti, atsakau, kad gal kada nors. Taigi, ne visiems tinka vienoda mityba.
