Pasikvietė pagalbą kelyje
Gal atsižvelgia į mano švarią, be įvykių, draudimo istoriją, gal iš tikro turi palankiausias kainas. Be to, visiems apsidraudusiems privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu garantuoja ir techninę pagalbą kelyje. Viskas buvo tiesiog nuostabu, kol neprireikė būtent tos pažadėtosios pagalbos kelyje...
Išvažiavo, vadinasi, mano žmona į Kauną. Ne šiaip sau pasivažinėti išvažiavo, su reikalais išdardėjo. Ir atsitik tu man taip, kad vakare, nuvykusi pas mūsų draugus, tik išlipusi iš mašinos išgirdo – pšššššššš... Tarsi gyvatė šnypštų. Bet tai buvo ne gyvatė – Kaune tokios nesiveisia (aišku, Kauno žentai gali paprieštarauti šiam teiginiui), šnypštė tautovežio (VW) „Caravelle“ ratas.
Skambina mano brangiausioji man, nors ir ne Lietuvoje esančiam: „Ką daryt?“
„Taigi kviesk tuos, kur ratų tvarkymu ir keitimu užsiima, atvažiuos ir sutvarkys, jie iš to duoną valgo“, – sakau. Ir staiga – bammmm – išganinga mintis galvon. Juk „Lietuvos draudimas“ man pažadėjo nelaimei ištikus padėti.
„Skambink, – sakau, – žmona, nurodytu telefonu, pasiguosk kas nutiko ir tau atsiųs gelbėtojus.“
Taip ir padarė. Paskambino. Atsiliepė. Atvažiuot pažadėjo. Atvažiuot ir pakeist ratą. Viskas, aš ramiai galiu eiti miegoti (veiksmas vyko apie 22 val.), mano artimaisiais ir mano automobiliais, tuo pačiu ir manimi, rūpinasi „Lietuvos draudimas“! Gera žinoti, kad kažkas tavimi rūpinasi!
Meistro priekaištai
Berods, antrą sapną sapnavau gerokai po vidurnakčio, kai mano telefonas Keistuolių teatro balsais, tiesiai man į ausį uždainavo: „Kaip man sunku, kaip man šiandien sunku, Dieve kaip man sunku...“
Žmona skambina ir sako, kad atvažiavęs meistras rato nepakeičia, nes atsarginį ratą laikantis varžtas neatsisuka. Nesuprantu? Neatsuka varžto...
Prašau perduoti ragelį meistrui. Man paaiškina, kad varžtas užrūdijęs ir neatsisuka. „Tai, – sakau, – sukit, meistre, kol atsuksit varžtą, arba kol nutrauksit, atsarginį ratą nuimti privalu, nes tuščiom padangom mano žmona važiuot negalės. Jei varžtas nutrūks, trauk jį devynios, pradurtą ratą į saloną įsidės, o laikiklį su kokiu vielos gabalu pririš, kol nuvažiuos iki autoserviso“.
Meistras man atsako: „O jeigu raktas nuluš, kas mokės už jį? Jūs?“
Pradedu piktintis, kam tokie meistrai reikalingi, kurie varžto atsukti negali, meistras mane pertraukia, o aš nemėgstu būti pertraukiamas, tad į jo pertraukimą reaguoju garsiu kalbėjimu, tonacijos kyla, dialogas pavirsta į du rėkiančius monologus... Ratas lieka nepakeistas...
Pagalbos nesulaukė
Aš skambinu „Lietuvos draudimo“ dispečeriui, kaip šiuo atveju elgtis (telefoninis pokalbis, kaip mane informavo prieš sujungiant, buvo įrašytas), dispečeris padėti nieko negali, ne jis ratus keičia, jis tik dispečeris ir įsakyti varžtą atsukti arba nulaužti jis negalįs... Belieka konstatuoti, kad „Lietuvos draudimas“ techninės pagalbos keičiant ratą nesuteikė...
Mielas ir mano mylimas „Lietuvos draudime“! Jei jau pažadi man minimalią techninę pagalbą, tai būk malonus ir suteik ją! O ne atsiųsk kažkokį bambantį, kad čia jam nepriklauso dirbti, maumą (tik atvažiavęs meistras išreiškė nepasitenkinimą, kodėl jis turi čia klauptis ant kelių, paimti atsarginį ratą nuo mašinos dugno, jam priklauso tik paimti ratą iš bagažinės ir pakeisti.
„Prisiperka čia visokių draudimų po šešis eurus ir važiuok paskui pas tokius...“ – visi tokie bambėjimai yra įrašyti.
Meistrą – maumą, kuris atvažiuoja tamsiu paros metu be prožektoriaus (žmona jam turėjo šviesti telefonu). Meistrą – maumą, kuris atsiveža tokius įrankius, kad bijo juos sulaužyt paprastą varžtą atsukdamas/nusukdamas...
Kiek suprantu, mielas „Lietuvos draudime“, tu tam meistrui – maumui moki už tokį darbą? Ir už tą iškvietimą sumokėsi? Negi negali ko nors padoresnio susirast? Jei negali, tai nežadėk pagalbos kelyje! Tada iškart būtume kvietę tuos, kurie sugeba padėti. Tokie atvažiavo ryte.
Atvažiavo, sutvarkė, išvažiavo. Taip, jiems nereikėjo nuimti atsarginio rato, nes jie sutvarkė pradurtąjį. Bet jei būtų reikėję atsukt, ar besukant nutraukt varžtus, be problemų būtų tai padarę. O tavo, „Lietuvos draudime“, samdytas meistras – žioplys...
Tai atsakyk man, mano mielas „Lietuvos draudime“, ar verta kitąkart tikėtis pagalbos, ar iškart kliautis savo jėgomis?
***
„Lietuvos draudimo“ Komunikacijos vadovė Ingrida Žaltauskaitė atsiprašo kliento.
„Pasiūlysime jam kompensaciją dėl šios situacijos ir lūkesčių neatitikusio aptarnavimo. Visuomet siekiame tobulinti mūsų ir mūsų partnerių teikiamų paslaugų kokybę, tad ši situacija bus detaliai išnagrinėta“, – komentavo „Lietuvos draudimo“ atstovė.
