Vilniuje, pačiame centre, buvome su anūku (berniuku), 7 metų. Vaikščiojome po Bernardinų sodą, užsimanėme ledų.
Prieš mus prie ledų kiosko stovėjo gana jauna moteris su vežimėliu bei kūdikiu ant rankų. Viena ranka ji laikė vaiką, lyg niekur nieko žindantį apnuogintą krūtį, kita ramiai pirko ledus.
Pabrėžiu, jog ne stovėjo kur ir prisidengusi atliko mamos pareigas, o atlapota krūtine, kūdikį laikydama lyg savo pačios kūno dalį, pirko ledus. Gerai, kad pardavėja buvo moteris, bet kai moteris atsisuko, jos krūtis pamatė ir mano berniukas.
Na, žinote, tokio amžiaus vaikui toks vaizdas gali įvaryti šoką... Jis nepratęs prie tokių dalykų, esam inteligentų šeima. Nieko nesakiau, tylėjau kaip smėlio į burną prisėmusi, bet mane užkabino pati mamaitė – ėmė draskyti akis.
„Ar nesi mačiusi žindančios mamos?“ – pradėjo replikuoti man.
Mane apstulbino familiarus tonas ir pyktis balse. Ta moteris buvo viešoje vietoje visiškai nepridengta krūtine (antra krūtis taipogi pro prasegtus marškinius tabalavo).
Savo tiesų jai neaiškinau, pasišalinom su vaiku. Labai nemalonu... Norėtųsi pagarbos daugiau viešose vietose, iš tikrųjų. Ypač dabar, kai orai atšilo, visi eina į lauką, į miestą, ir tikrai nenori ten matyti tokių nešvankybių.
