Vyrų dėmesio netrūko
Galiu paaiškinti, kas sukėlė man tokias mintis. Prieš penkiolika metų buvau graži. Tikrai graži, vyrų dėmesio man tikrai netrūko. Graži buvo mano geriausia draugė.
Pasiūlymų tapti meiluže ir gyventi iš vyrų pinigų sulaukdavau dažnai. Tačiau suraukdavau nosį. Ką jūs, aš gi ne „tokia“.
Anksti susitikau savo svajonių vyrą, kurį įsimylėjau iki ausų. Manęs nebaidė faktas, kad jo kišenėse švilpauja vėjai. Atrodė man pats pačiausias.
Draugė į visas meiles seiles žiūrėjo su ironija, laikėsi principo – įdomus vyras yra tik tas, kuris turi pinigų.
Iki ausų įsimylėjusi ją smerkiau, dėl to net apsipykdavom. Kol studijavau, šokinėjau apie sutuoktinį ir pastojau, mano draugė keitė meilužius kaip kojines. Neslėpė be sąžinės graužimo išnaudojanti tuos vyriškius. Neslėpė siekianti jų pagalba susikurti gerą gyvenimą.
Draugė tapo barakuda
Ilgainiui mūsų ryšiai su drauge beveik nutrūko, bendravimą pakeitė mandagios žinutės gimtadienio proga. Iš nuogirdų žinojau, kad ji nekeičia gyvenimo būdo ir vogčiomis nusišaipydavau: „Jei taip gyvens, vieną dieną liks prie suskilusios geldos.“
Prieš penkiolika metų jaučiausi esanti teisi. Jaučiausi pasirinkusi teisingą kelią, visa galva už draugę aukštesnė. Jaučiausi esanti tikra moteris, ne turtingų vyrų žaisliukas. Moteris, sukūrusi šeimą, pagimdžiusi vaiką, namų židinio kurstytoja.
Ir štai mes vėl susitikome su drauge, kuri nenorėjo būti teisi, o norėjo gerai gyventi. Atsitiktinai, gatvėje. Ilgokai kalbėjomės, pasikeitėm kontaktais, pakvietė mane į draugus.
Ir tada mano pasaulis apsivertė. Dabar negaliu nustoti galvojusi apie tai, kas būtų, jei...
Per penkiolika metų nutekėjo daug vandens. Mano didžioji meilė seilė tapo prėska ir beskonė. Ją suėdė kasdienybė, paskolos ir buitis.
Per penkiolika metų nutekėjo daug vandens. Mano didžioji meilė seilė tapo prėska ir beskonė. Ją suėdė kasdienybė, paskolos ir buitis.
Prieš pusę metų vyras pasakė seniai turintis romaną su kita moterimi. Dabar gyvena per du namus, susitinkame tik dėl sūnaus. Į mane jam nusispjauti.
Pasigailėjo dėl pasirinkimo
Gerai pagalvojus, ką aš per tuos penkiolika metų mačiau? Vienintelė atgaiva pora poilsinių kelionių į Turkiją, kurioms taupėme visus metus. Tuo metu mano draugė jau apkeliavo pusę pasaulio. Kur tik ji nebuvo – Venesueloje, Kinijoje, JAV, Tailande, Japonijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Dabar planuoja atostogas... Naujojoje Zelandijoje. Aš visada svajojau keliauti, bet neturtėjau nė mažiausios galimybės.
Kol šveičiau puodus, tvarkiau namus, gaminau ir skaičiuodavau savaitės maisto pinigus, draugė valgė geriausiuose restoranuose.
Kol aš gūžiausi Kinijos platybėje pagamintose pūkinėse striukėse ir melsdavausi, kad tik greičiau ateitų pavasaris, nes negalėdavau ištverti lietuviškos darganos, draugė spirginosi šiltos jūros pakrantėje.
Kol aš pirkdavau skuduryne dėvėtus rūbus, kad padoriai atrodydama išeičiau į darbą, draugė kiekvieną sezoną keitė dizainerių skudurus ir rankines. Lakstė apsipirkti į Milaną, nes ten „naujausios kolekcijos“. Žinoma, ne iš savo kišenės.
Kol mes taupėme, kad įsigytume nuosavą būstą ir dar teko imti paskolą, draugei dėl to nereikėjo sukti galvos – iš pradžių gyveno specialiai jai išnuomotuose apartamentuose Vilniaus centre, paskui kažkuris įtakingas ir turtingas meilužis padovanojo jai butą su visu apstatymu.
Atrodo kaip draugės mama
Mano vešlūs natūraliai šviesūs plaukai nutįso ir išretėjo. Teko nusikirpti trumpai, likau skysta šukuosena, trim sruogom ant galvos. Pabuvusi gerų kirpėjų rankose draugė iki šiol gali džiaugtis tankiomis bangomis.
Po gimdymo ir maitinimo krūtys prarado formą, po pilvu atsirado negraži odos raukšlė, kurios nepanaikins niekas, tik plastikos chirurgai. Draugė iki šiol turi tobulą kūną. Juk jai nereikia taupyti grožio procedūroms.
Ar reikia sakyti, kad susitikusios mes, vienmetės, atrodėme kaip gyvenimo nustekenta mama ir jos gražuolė dukra? Aš, kažkada buvusi gražesnė, dabar atrodau dvidešimčia metų senesnė nei ji. Iš buvusio mano grožio liko graudūs griuvėsiai.
Kol aš buvau mylinti žmona ir mama, nesugebėjau nieko ypatingo pasiekti. Paprastas darbas už nedidelį atlyginimą, gyvenimas nuo algos iki algos. Draugė gi laisvai plepa itališkai, įtakingas pažįstamas padėjo jai įsitaisyti šiltoje gerai apmokamoje vietelėje ir jos mėnesio pajamos dešimt kartų viršija maniškes.
Gerai pagalvojus, tai ne aš gyvenau. Ji visus tuos penkiolika metų gyveno savo malonumui, o aš tiesiog vegetavau. Kitaip šios būsenos nepavadinčiau.
Jei sakyčiau, kad jai nepavydžiu, meluočiau. Dabar aš jai pavydžiu. Juk iš mano geros ir „teisingos“ meilės, geros ir „teisingos“ šeimos liko šnipštas.
Vienintelis geras dalykas, kurį pavyko išpešti iš to teisuoliško gyvenimo, - mano sūnus. Tačiau dabar galvoju: jei būčiau pasinaudojusi savo grožiu savanaudiškiems tikslams, galėčiau kur kas daugiau suteikti savo vaikui. Keliones, išsilavinimą... o ką galiu duoti dabar? Iširusią šeimą ir vargą.
Todėl, jei galėčiau atsukti laiką atgal, nesidairyčiau jokios gyvenimo meilės. Nesileisčiau apgaunama teisingo gyvenimo būdo, spjaučiau į moralės normas.
Aš buvau per visus galus teisinga ir aš likau prie suskilusios geldos.
