Ramūnas Rudokas po aštuonerių bendro gyvenimo metų paliko savo mažamečio sūnaus motiną Kateriną Voropaj. Ir praėjus kokiam mėnesiui vedė 28 metais jaunesnę manekenę Justiną Žeimytę. Bet vieši buvusios mylimosios pasakojimai apkartins poros džiaugsmą.
Trečiadienį vakare per „Lryto TV“ rodė laidą „Ant bangos“, kurioje K.Voropaj pasakojo, kaip tvarkosi su išsiskyrimu. Prieš tai ji davė porą interviu, na, nuo pat pradžių ėjo į viešumą.
Kaip aš ją dėl šito gerbiu! Kitos moterys Katerinos vietoje slėptųsi, tylėtų, skęstų depresijoje ir niekam to nerodytų. Jaustų kažkokią gėdą dėl to, kad yra paliktos. Žinau tą, nes pati išgyvenau.
Visi kaltino buvusiąją
Kai mano vyras nusprendė išeiti, sėdėjau bijodama išlįst į žmones. Bijojau klausimų, kodėl skiriamės, užuojautos žvilgsnių. Bijojau ir kritikos, nes užtekdavo nueit į darbą, kuriame visi žinojo situaciją, ir matydavau iš kitų reakcijos, kad pati kalta.
Net tiesių klausimų sulaukiau: „Tai kaip neišsaugojai? Tai kaip neišlaikei?“
O kad kitas nesaugojo, sutrypė viską, nusispjovė į visas problemas jų netaisęs – nesvarbu. Kad po kelių mėnesių vaikšto už rankučių su nauja „gyvenimo meile“ – nesvarbu. Žmogus rado laimę, sveikinimai jam, ta buvusi turbūt gerai jį užėdė.
Dėl tokio visuomenės požiūrio ne tik aš, bet ir kelios išsiskyrusios pažįstamos depresiją išgyvenom nesulaukdamos palaikymo. Moteris kursto namų židinį – lygu, blogai kurstei, jei išėjo, kur šilčiau.
Niekam nieko neaiškinau ir neįrodinėjau, tik širdy liko tokia nuoskauda.
O Katerina kalba. Pasakoja istoriją iš savo pusės ir daro tą labai taktiškai. Ji pasako, kad ne, problemų nebuvo. Ne, apie kitą nežinojo. Laidoje sakė: „Įtarti aš tikrai negalėjau. […] Dabar jau, atsukusi laiką suprantu, kad viskas pas juos jau buvo įsisukę. Bet tuo metu nekilo tokia mintis.“
Šaunuolė, kad per skausmą ir nepatogumą, bet vis tiek kalba. Ji kalba visų paliktų dėl kitos moterų vardu! Visos, kurios esam buvusios toje situacijoje, turim ko iš jos pasimokyti.
Šokis ant santykių kapo
Moteris, kuri ramiai pasakoja savo istoriją, nepila ant vyro purvo, bet pamini visus faktus, atrodo verta pagarbos. Pavyzdžiui, pasakė, kad Rudokas ir jai piršosi po pirmo mėnesio. Tik pati nesutiko. Ką tai parodo apie jį? Kad meilė nuneša stogą ir bam – kodėl nepasipiršus?
Tą paviešinus niekaip nebegali apkaltinti buvusios antrosios pusės. O vyras, va, atrodo nestabilus. Ir kaip Katerinos žodžių kontekste atrodo ta nauja žmona? Kaip plunksnelė, ištroškusi meilės – vėjas tos meilės įpūtė ir prašau, niekas nebesvarbu.
Bus sakančių, kad ji blogai jaučiasi, kai buvusioji kalba, kad negali švariai pradėt šeimos kurt... Aš pasakysiu: ir gerai! Tegu turi pasekmes to, ką padarė. Pradėjo susitikinėti, žinodama, jog Rudokas gyvena su moterimi ir turi dviejų metukų sūnelį. Galėjo atsisakyti pasimatymo ir nepadėt jam sugriaut šeimos. Bet padėjo.
Galėjo atsisakyti siūlymo tuoktis ir nekelt papildomos kančios paliktai Katerinai – neatsisakė. Lipimas per galvas turi savo kainą, tai tegu nesistebi, kad atrodo kaip pajodžarga, šokanti ant svetimų santykių kapo.
Noriu pasakyti labai ačiū Katerinai, kad kalbėdama apie save ji iš tikrųjų kalbėjo visų moterų vardu. Jeigu galėčiau grįžti laiku, skyrybų metu nebesislėpčiau po lapais. Drąsiai atsakinėčiau visiems pamokslautojams apie tai, kaip vyras išėjo.
Šiaip nesu už skalbinių skalbimą viešai, bet kartais reikia. Kad kiti, užuot visada kaltinę moterį, biškį pažiūrėtų ir į vyro šūdiną elgesį. O kai Katerina sako, kad stengiasi bendrauti gražiai – dar labiau kyla jai pagarba.
Palyginkim. Pirma. Palikta ir išduota, kenčianti moteris sako: „Niekada netrukdysiu jam matytis su sūnumi.“ Ji tikisi, kad ateityje galės su Ramūnu parodyti sūnui, jog net ir išsiskyrus galima gražiai bendrauti.
Ir antra. Moterį su mažyčiu vaiku dėl kitos palikęs vyras po mėnesio su trupučiu veda. Ir ta proga fotografuojasi žurnalui, kalbėdamas apie tikrą meilę.
Tai kuris normaliau atrodo?
