Pastaruoju metu vyrauja dviejų gana garsių moterų, Oksanos Pikul-Jasaitienės ir Gintarės Karaliūnaitės temos. Apie Oksanos bėdas jau prirašytos penkios telefonų knygos.
Nepavydėtinoje šios garsios dainininkės istorijoje pamačiau vieną labai gerą aspektą mūsų moterims ir merginoms. Tai turėtų įsidėmėti visos be išimties. Tai yra chrestomatinis pavyzdys, kokia „laimė“ ir nesvietiškas džiaugsmas yra užsieniečio meilė.
Kiek žinau, tai Gintarės vyras kol kas yra kanadietis. Ir štai kas gavosi iš šios meilės. Tikrai nepuolu čia smerkti visų užsieniečių, bet kiek mes tokių istorijų matome? Ir, manau, čia yra viena priežastis – mentalitetas. Patikėkite, taip jau yra. Juk ispanas ar italas mūsų nesupras taip, kaip suvokia lietuvis. Yra visiškai kitoks mąstymas ir gyvenimo sąlygos.
Aš nesmerkčiau moterų, kurios pasirenka kitataučius, bet yra viena priežastis. Tai mūsų moterų didžiulė panieka savos tautos vyrams. Tarsi mes esame žagrės rankenos, pijokai, smurtautojai ir šiaip monstrai.
Jie sugeba labai gražiai ir saldžiai tau sučiulbėti apie šviesią ir gražią ateitį, o paskui profesionaliai pridergti į širdį. Aplink mus yra daugybė nuostabių ir puikių vienišų vyrų, bet mes jų nematome. Arba nenorime matyti. Nes juk rojus ten, pas tuos pusdievius.
