Tiki minčių galia – nuo vėžio pasveiko net beviltiškiausi ligoniai

Prieš šimtą metų prancūzų farmacininkas Emilis Kiuje, gydydamas savo pacientus, stengėsi juos įkvėpti psichologiškai (Psyche, gr, – Siela), kad šie nepasiduotų ligai. Prie vaistų, paskirtų pacientui, jis palikdavo raštelį, kur būdavo užrašyti pozityvūs žodžiai, mintys ar citatos. Jis siūlydavo pacientui šias mintis kartoti. 

Tyrinėdamas žmonių minčių galią, jis pastebėjo, kad žmogaus vaizduotė – slaptas raktas, pasižymintis didele galia. Jis sukūrė gydymo metodą, kuris remiasi įsitikinimu, kad bet kokia idėja, kuri užvaldo žmogaus protą, esant tam tikroms sąlygoms ir galimybėms, galų gale virsta realybe. 

Visos ligos (tame tarpe ir vėžys) yra įveikiamos tiek, kiek mūsų kūnas fiziškai pajėgus su jomis kovoti arba jas kontroliuoti. Tuo tarpu neigiamos mintys skatina mūsų organizmą priimti tokį įsitikinimą, dėl kurio jo būklė dar labiau pablogėja. Ne veltui sakoma, kad ligą galima įsikalbėti. Cinizmas, neigiamas išankstinis nusistatymas ir pesimizmas apsunkina ligos eigą ir slopina vaistų veiksmingumą.      

Amerikos spaudoje buvo aprašytas atvejis, kai gydytojų paskelbtas beviltišku vyras, kuris sirgo 4-tos stadijos vėžiu, pasveiko. Sužinojęs gydytojų nuosprendį, kad jam beliko gyventi vos keli mėnesiai ar pusmetis, jis viską pardavė, nusipirko jachtą ir leidosi į kelionę po pasaulį. 

Po metų grįžęs namo šis žmogus visai nebuvo panašus į mirtiną ligonį. Kai nuėjo pasitikrinti, gydytojų nuostabai, jis buvo sveikutėlis! Kuomet gydytojai paklausė,kokius vaistus jis naudojo, kad pavyko įveikti vėžį, žmogus atsakė: „Plaukiojau, kvėpavau grynu jūros oru, dėl nieko nesijaudinau ir džiaugiausi kiekviena man skirta diena.“    

Lensas Armstrongas, buvęs profesionalus amerikiečių plento dviratininkas, kuris buvo pasiekęs visų laikų rekordą – 7 kartus laimėjo „Tour de France“ lenktynes, 1999 m. buvo pripažintas geriausiu pasaulio atletu. Įdomu, kad visus šiuos laurus (kurie, deja, dėl dopingo vėliau iš jo buvo atimti) jis nuskynė pakilęs kone iš mirties patalo. 

Jis įveikė vėžį, kurį jam diagnozavo 1996 m. Liga stiprų, jauną vyrą užklupo netikėtai. Metastazės jau buvo išplitusios į smegenis ir plaučius. Po ilgo gydymo, kelių operacijų ir eksperimentinio gydymo L. Armstrongas nugalėjo vėžį ir grįžo į sportą. 

Garsus britų astrofizikas Stefenas Havkingas (75 m.), būdamas 21-erių, susirgo amiotropine lateraline skleroze. Ši liga prognozavo jaunuoliui gyventi tik keletą metų. 2014 m. sausį jis atšventė 72-ąjį gimtadienį. Šis žmogus yra vienas garsiausių Visatos paslapčių tyrinėtojų. Negalia, prikausčiusi jį prie neįgaliojo vežimėlio (paraližuotas visas kūnas, o kalbėti gali tik per kompiuterį), jam nesutrukdė baigti universitetą ir išleisti ne vieną knygą. Mokslininkas kelis kartus buvo vedęs ir turi palikuonių. Faktą, kad jam pavyko išgyventi, gydytojai vadina stebuklu.   

Viena garsiausių gydomųjų šventyklų pasaulyje yra Lurdas Prancūzijoje. Viena iš daugelio pavyzdžių čia pasveikusių žmonių, yra ponios Birė – aklos moters istorija.  

Jos regos nervai buvo atrofavęsi, todėl ji nematė. Bet apsilankiusi Lurde ši ponia atgavo regėjimą. Tačiau gydytojai, patikrinę akių dugną nustatė, kad regos nervai ir toliau nefunkcionuoja, tačiau ji matė! Po mėnesio dar kartą patikrinus akis buvo konstatuota, kad jos regos receptoriai (nervai akių dugne) jau normaliai funkcionuoja. 

Galima tvirtai teigti, kad ponią Birė išgydė ne švento šaltinio vanduo, o jos pasąmonė, kuri sureagavo į jos tvirtą tikėjimą atgauti regėjimą.      

Rusų disidentui Aleksandrui Solženycinui buvo 34 metai, kuomet lageryje jam diagnozavo užleistą 4-tos stadijos vėžį, kurio lageryje niekas negydė. Tik dėl savo noro pasveikti jis įveikė ligą ir išgyveno iki 90 metų. 

Mūsų galvos smegenims būdinga dvilypė funkcija. Labiausiai mums žinoma yra sąmonė. Tai psichikos dalis, kuri apima mentalines būsenas: mintis, emocijas, suvokimą, prisiminimus. Svarbiausia jos dalis – dėmesys. 

Kita dalis – pasąmonė. Tai psichinių procesų, kurių mes negalime subjektyviai kontroliuoti, visuma. Pasąmonė kontroliuoja ir reguliuoja  visus mūsų kūno gyvybinius procesus ir funkcijas, nepriklausomai nuo to, ar mes budime, ar miegame. Pasąmonės buvimą mums įrodo sapnai. Nors žmogus yra pasąmonės vedama būtybė. Tačiau pažinę  šiuos procesus, juos galime paveikti tam tikrais būdais. Pasąmonė mus daro individualiais.                                         

Žmogaus galimybės yra neribotos, tik daugelis to nežino ir neišnaudoja. Paaiškėjo, kad ne vien taip vadinami streso hormonai (Adrenalinas, Kortizolis) lemia mūsų vidinę stiprybę. Didžiausią įtaką turi mūsų mintys, tikėjimas, kad galime tai padaryti. Mintis – stipri energija, kuri duoda impulsą kūno sistemoms veikti. 

Jeigu žmogus tikės, kad jis yra pasmerktas, kad neišgis (ypač kuomet išgirsta gydytojo diagnozę), tuomet taip ir bus. Žmogaus sąmonė ir protas gali veikti biocheminius procesus organizme. Amerikiečių biologas Briusas Liptonas nustatė, kad tikėjimas gydomąja vaistų (tame tarpe ir placebo) galia, pakeičia organizme vykstančius procesus molėkuliniame lygmenyje. Pagal jo hipotezę, šis tikėjimas gali „atjungti“ vienus genus, priversti „įsijungti“ kitus, ar net keisti genetinį kodą.      

Pastebėta, kad mūsų amžiaus rykštė stresas – vienas didžiausių ligų „pagalbininkų.“ Mokslas jau seniai įrodė, kad žmogaus gyvenimą trumpina graužatis, liūdesys, silpnavališkumas, pagieža, pavydas, baimė. Ilgalaikis stresas, dvasinis diskomfortas žmogaus organizme sukelia biocheminius-biologinius pakitimus ir 50–60 proc. susilpnina organizmo atsparumą ligoms.  

Nestabili nervų sistema neigiamai veikia mūsų vidaus organus. Žmogaus protas ir mintys stipriai veikia kiekvieną organizmo ląstelę. Dėl to sukurta daug alternatyvių gydymo būdų: muzikos, juoko, žirgų, delfinų, šunų, kačių, piešimo ir kitų rūšių terapija. Bet kokia veikla, kuri priverčia žmogų jaustis gerai, pasižymi gydomąja galia. Ji padeda atsikratyti nerimo, baimių, streso ir priverčia kuriam laikui užmiršti problemas. 

Naujausia mokslo sritis psichoneuroimunologija teigia, kad viskas, kas vyksta  galvos smegenyse, patenka į mūsų imuninę sistemą. Šios sistemos ląstelės tos informacijos dėka stiprinamos arba alinamos. Informaciją smegenys ląstelėms perduoda per nešančias medžiagas (tarpininkus)– peptidus. 

Mūsų imuninė sistema žino, ar mes laimingi, ar nusivylę. Dėl to reikia išbraukti iš atminties nelaimingą praeitį, nereikia leisti kilti abejonėms ir baimėms dėl ateities. Reikia gyventi dabartimi ir teigti, kad esu sveikas, laimingas, myliu ir esu mylimas. Kvaila tikėti ligomis ir dalykais, kurie gali jus žaloti ar pakenkti. Tikėkite geležine sveikata, klestėjimu, gerove ir Dievo apvaizda.      

Labai gaila, tačiau dauguma žmonių šiuo metu pasiduoda savo negatyvioms mintims be kovos. Dėl to daugelis iš jų nugrimsta į šio amžiaus minčių ligą – depresiją. Vaizduotė – skatintojas eiti pirmyn ir postūmis gyvenime. Visi žmogaus ateities įvykiai pirma įsivaizduojami svajonėse ar troškimuose, o vėliau, priklausomai nuo mūsų valios, jie išsipildo tikrovėje. 

Daugelis gali paprieštarauti, kad kalta valdžia, blogi įstatymai ir t.t. Jeigu žmogus sveikas, turi rankas ir kojas, niekiniai bus visi jo argumentai. Reikia tik vienos savybės – darbštumo ir ryžto. Prentis Melfordas  sakė: „Net ir priverstas gulėti ligos patale, vidiniu žvilgsniu regėk save sveiką, linksmą ir aktyvų, būk kaip sekmės lydimas sportininkas, užtikrintas savo pergale. Taip pažadinsi savo vidines jėgas ir jos padės kovoti su liga. Kas rytą atsibudęs galvok ir sakyk, kad šiandien jautiesi geriau nei vakar, kartok tai nuolat, kol įsitikinimas virs tikrove.“ 

Dar nuo studijų laikų prisimenu Viduramžių filosofo ir gydytojo Avicenos posakį: „Mes esam trise: tu, aš ir liga. Viskas priklauso nuo tavo pasirinkimo. Jei pasirinksi ligą, man nepavyks jūsų abiejų įveikti. Jei pasirinksi mane, kartu mes nugalėsime tavo ligą.“ 

Kelias į laimę                                                 

Visa tai, kas čia rašoma, nėra vien tik nuobodi, sausa teorija. Pasąmonės stebuklingą galią autorius per daugelį metų išbandė su savo organizmu ir gali atsakingai patvirtinti, kad šie dėsningumai ir metodai veikia. Naudojant saviįtaigos metodą, derinant jį su tinkama mityba bei sportu, galima sulėtinti senėjimo procesus ir teigiamai paveikti daugelį organizmo funkcijų. Tame tarpe ir tas, kurių dėl etikos sumetimų, nenoriu čia minėti. Žinoma, tam būtina ir stipri valia. 

Gyvenantiems santuokoje lemiamą vaidmenį vaidina sutuoktinių tarpusavio santykiai. Jie turi būti harmoningi. Tik tada bus galima tikėtis efektyvaus poveikio pasąmonei. Tuo tarpu šeimose, kur trūksta meilės ir darnos, kur vyksta nepamatuotų ambicijų karas, kur tvyro slogi atmosfera, lydima streso ir depresijos, šių metodikų pritaikyti nepavyks.  

Tačiau pasąmonės galimybės taip pat ne begalinės. Nepadės saviįtaiga, jeigu bus organiniai pažeidimai (sąnarių susidėvėjimas, raumenų trūkimai, kaulų lūžimai ar kiti pažeidimai). Tuomet nepavyks išsiversti be dirbtinių sąnarių implantacijos ar kitokios operacijos. Tačiau pasitaiko ir išimčių. Jas patvirtina Valentino Dikulio pavyzdys.      

Nors žmogus yra pasąmonės vedama būtybė, tačiau ją pažinęs ir įvaldęs jis gali keisti savo likimą ir gyvenimo kokybę. O kas nenori būti laimingas? Manau, jog tokių žmonių pasaulyje nėra. Kelias į laimę yra mumyse. Jis priklauso nuo mūsų mąstymo būdo. 

Nustokime gailėtis praeities ir jaudintis dėl ateities. Atsipalaiduokime ir labiau pasitikėkime savo jėgomis,  L. Seneka pasinerkime į savęs pažinimą. Dar senovės Romos filosofas Seneka sakė, kad stipriausias yra tas, kuris gali valdyti pats save. Labai gaila, tačiau tokių žmonių nėra labai daug. Daugelis šiais informacinių technologijų laikais labiau pasitiki išorine informacija (labai dažnai – dezinformacija), o ne savo pojūčiais. Tai – savotiška nelaisvė iš kurios privalu kuo greičiau išsivaduoti.                                                                

Negalima paneigti ir Dievo valios visuose čia minėtuose reiškiniuose, nors daugelis medikų ir mokslininkų vis dar skeptiškai vertina stebuklingus išgijimus, nepaisant to, jog tokių pavyzdžių pasaulyje buvo aprašyta labai daug. 

Deja, stebuklu daug lengviau patikėti, negu jį įrodyti. Lygiai taip pat, kaip ir Dievo buvimo neįmanoma nei įrodyti, nei paneigti. Vis dėl to, jo buvimu tiki apie 80 proc. pasaulio gyventojų. Gydomieji šaltiniai, švenčiausios Mergelės paveikslas Šiluvoje ar kitoje šventoje vietoje suteikia galią tik tiems, kurie giliai viduje, sieloje tiki Dievu ir stebuklu, ir to trokšta visa savo esybe, nė kiek neabejodami. 

Be to, šventomis vadinamose vietose (Lurde, Fatimoje, Galilėjos ež. pakrantėje, Alyvų kalne Jeruzalėje, Sinajaus kalne, Šiluvoje, Pivašiūnuose, Aušros vartuose ir kitur) srūva stipri energija, kuri veikia žmogų energetiniu lygmeniu. Ši energija pagreitina žmogaus kūno ir sielos gijimą. Šis poveikis, matomai, priklauso nuo žmogaus sielos gerumo, nuo jo auros stiprumo ir jos sąveikos su šventų vietų energetiniais laukais. Piktavaliui žmogui, kurio siela kupina blogų ketinimų, sunku tikėtis stebuklingo pasveikimo.      

Katalikų bažnyčia Lurde pripažino daugiau nei 60 išgijimo stebuklingų atvejų. 1947 m. čia buvo įsteigtas nuolatinis nacionalinis medikų komitetas, kuris 1954 m. tapo tarptautiniu. Jį sudaro 25 nariai, kurie kompetentingi įvairiose medicinos srityse. Stebuklingi išgijimai vertinami labai atsargiai. Yra net trys vertinimo procedūros fazės. Galiausiai nusprendžiama. ar pagijimas gali būti vertinamas kaip stebuklas.