Vaizdelis poliklinikoje
Su dukra buvom vaikų poliklinikoje. Ilgokai laukėm, taigi turėjau progą stebėt neblogą vaizdelį. Baisu, kaip kai kurie tėveliai užsileidžia vaikus ant galvos. Ir baisėjausi ne aš viena.
Žodžiu, priešais mus laukė tėvas su 1,5 metų berniuku. Tėvas toks iš vyresnių, gal apie 40 metų. Matyt, irgi ilgai laukė, vaikas nusinuobodžiavo. Ir staiga prie skiepų kabineto durų pastebėjo šiukšliadėžę.
Čiupo tą dėžę, užsinorėjo su ja žaisti. Aišku, tėvas atėmė. Maža ką viduj gali rasti, susižeisti, o ir šiaip – na, šiukšlinė juk ne žaislas.
Vaikas iškart bumpt ant šiknos ir klykia. Visi apsimeta, kad nežiūri, atseit nieko nevyksta. Minutė praeina ramiai. Kitas vaiko bandymas jau sėkmingesnis: tėvas bijo jo rėkimo, todėl šįkart leidžia paimt šiukšliadėžę. Vaikas patenkintas tampo ją po visą koridorių.
Buvo nejauku
Kai berniuko dėmesį trumpam patraukia kažkas kitas ir jis „pameta“ šiukšlinę, tėvas ją griebia ir neša tolyn. Manot, pastatyt prie kabineto? Na, ne, neša į tolimą koridoriaus kampą, už posūkio, kur vaikas jos neras.
Betgi šiukšliadėžė stovėjo prie skiepų kabineto! Tai užuot sudrausminęs sūnų, kad jos netąsytų, vyras išsprendė savaip. Ir jautėsi teisingai pasielgęs – štai, rado sprendimą!
Mačiau kitų, sėdėjusių koridoriuje, žvilgsnius. Tai patikėkit, niekam vyro elgesys neatrodė „geras sprendimas“. Ir, aišku, šiukšlėmis viskas nesibaigė. Netrukus kažko kito negavęs mažius vėl griuvo ant užpakalio ir pirmyn klykt. Žodžiu, atidirbtas modeliukas, kad gautum, ko nori.
Kai mus pakvietė pas gydytoją, net palengvėjo. Visai nenorėjau stebėti, kaip jis išverčia koridoriuje stovintį augalą ar dar ką padaro, kol tėvas bijo pasakyt griežtesnį žodį.
Pastebėjot, kad paskutiniu metu tėvai nebeauklėja savo vaikų? Mažiai darosi nevaldomi. Vaikas pats nekaltas – jie visi bando ribas ir užliptų ant galvos, jei tik leistum. Ir akivaizdžiai daugėja tėvų, kurie tų ribų net nebando brėžti.
