Dvyliktoji klasė, paskutinieji metai mokykloje, finišo tiesioji. Laukia rimti išbandymai – baigiamieji egzaminai, tolesnis studijų pasirinkimas. Regis, niekam nekyla abejonių, jog šioje „finišo tiesiojoje“ mokiniai (abiturientai) turi mokytis kur kas intensyviau, stropiau bei sparčiau, negu per visus ankstesnius mokslo metus. Egzaminai, jų rezultatų įtaka studijų pasirinkimui, tolesniam gyvenimui...Lemtingasis periodas, kuomet „dar truputį, ir bus vėlu“.
Galbūt ir yra prasminga pažymėt, šiek tiek „atšvęst“ datą, susijusią su „įspėjamąja riba“ – liko šimtas dienų iki baigiamųjų egzaminų, iki didžiojo išbandymo, kurio link buvo eita visus dvylika metų. Gal būt... Jei tai būtų iškilmingas susirinkimas, prasmingos pedagogų kalbos, šventė susikaupimo bei rimto darbo vardan. Bet...
Viso to nėra! Šimtadienio šventimo forma pakeista negrįžtamai. Todėl šios „šventės“ dabar dera tik atsisakyti. Griežtai. Kategoriškai. Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymu, jei šiai ministerijai iš tiesų rūpi abiturientai, bei jų akademiniai lūkesčiai.
Kas gi nutiko? Tiksliau, kas vyksta dėl šios, laikmečio tradicijų iškreiptos, Šimtadienio šventės?
Kažkur nuo lapkričio mėnesio prasideda kasdienės „Šimtadienio repeticijos“, į kurias dvyliktokai įtraukiami, galima teigt, per prievartą. Tiesiog „privalai dalyvauti“. Kada mokytis?
Ar verta po to stebėtis itin prastais įvairių dalykų bandomųjų egzaminų rezultatais? Ar yra tikslinga stebėtis, kad per likusias šimtą dienų, kai pagaliau baigtas nepaliaujamas repeticijų maratonas, tik nedaugelis sugeba gerai pasiruošti egzaminams?
Galima be galo ilginti mokslo metus dešimtoje, vienuoliktoje klasėse, galima bergždžiai diskutuot apie egzaminų programas bei reikalavimus, bet kol nebus uždraustas šis, bene pusmetį trunkantis Šimtadienio (repeticijų, rengimosi...) maratonas per paskutiniuosius mokymosi metus, geresnių egzaminų rezultatų tikėtis yra naivu.
Nes šis maratonas atima iš abiturientų visą laiką, kurį jie turėtų skirti mokymuisi, kartojimui, kursų apžvalgoms. Aš jau nekalbu apie kasmet didėjančias abiturientų tėvelių finansines išlaidas, susijusias su šiuo „sumaterialėjusiu“ Šimtadienio pokyliu.
Vardan ko visa tai? Vardan to, kad būtų surengtas cirkas mokyklų vadovams, vardan gausių dovanų jiems (“dovanos mokyklai“)?
Juk tikroji moksleivių dovana mokyklai (pedagogams, administracijai, ir t.t.) turėtų būti geri pasiekimai, geresni egzaminų rezultatai. Bet iš kur jų bus, jei abiturientams yra įžūliai trukdoma su štai tokiomis „šventėmis“ bei jų repeticijomis.
Taigi, yra vienintelė išeitis – uždrausti šią mokytis trukdančią, nors ir gerokai prigijusią priemonę. Liaudies išmintis byloja – iš pradžių gerai atlik darbą, tik po to švęsk. O ne atvirkščiai.
