Protingi ribojimai
Nuo šių metų alkoholis parduodamas tik 20 metų sulaukusiems asmenims, alkoholio prekybos laikas apribotas, ypač sekmadieniais, o alkoholio reklama spaudoje apskritai uždrausta. Bet apie viską po truputį.
Alkoholio pardavimas nuo 20 metų. Šita vieta, mano manymu, yra ganėtinai logiška. Suprantu, kad 9 iš 10 smurglinių tai sukelia širdies smūgį, bet tai logiška.
Turbūt labai įdomu, kodėl aš taip manau? Nes kuo vėlesnis amžius, tuo didesnis laikas pamąstyti, ar tau to reikia.
O jei jau tikrai nuo dūšios reikia, tai ar mes mokame mėgautis juo? Būtent mėgautis, o ne maukti kibirais. Bet ši dalis yra tikrai naudingas dalykas.
Kita dalis, kuri man jau spėjo įvaryti nemažai juoko, yra alkoholio pardavimo laiko ribojimas. Pati įdomiausia šio ribojimo dalis yra sekmadienis. Jei žinote, tai šią dieną prekyba vyksta nuo 10 iki 15 valandos. Tai yra 5 valandos.
Tai štai, šį šeštadienį aš mačiau vos ne pasaulinio lygio tragediją. Stovėjau vieno iš prekybos centrų kasoje ir prieš mane stovėjo vaikinas su alaus bambaliais. Buvo maždaug 3-5 minutės po 20 valandos, kai jau nebuvo galima nusipirkti alkoholio.
Tulžingi prakeiksmai
Pardavėjai apie tai informavus, prasidėjo sujudimas ir masinė migracija prie alkoholio skyriaus su tulžingais prakeiksmais. Kažkam neva žlugo vakarėlis, kažkas nepagamins patiekalo, kuriam trūks plyš reikia vyno... Už viską kliuvo pardavėjoms. Nors jos juk čia ne prie ko. Jos tiesiog dirba savo darbą.
Kai kurių pirkėjų veiksmai priminė tikrą cirką, tik juokinga visai nebuvo. Pora vaikinukų vos ne ant kelių maldavo pardavėjos, kad jiems parduotų alaus, nes juk, neva, tos 10 minučių po 15 valandos nieko nereiškia. Lyg pardavėja tokia kvaila ir nesupranta, kad kompiuteriai viską fiksuoja. Kai kurie įsigudrino prašyti parduoti alkoholio, o į kasą įmušti kitą dieną.
Suprasčiau, kad čia būtų svarbus žmogaus egzistavimui reikalingas dalykas, kaip maistas ar vanduo. Bet čia juk gyvenimus naikinantis gėrimas... Na, pabūsi vieną dieną blaivas ir kas atsitiks? O gi nieko. Ir nereikia lieti tulžies ant pardavėjų ar parduotuvių.
Protingesnis sprendimas būtų įsteigti parduotuvėse specialius skyrius. Arba kažkur interneto platybėse užmačiau protingą pasiūlymą pardavinėti alkoholį pagal kvotas. Tam tikras kiekis per metus, o paskui – špygą jums. Bet alkoholio pardavimo laiko ribojimą aš irgi sveikinčiau.
Liguista baimė
Ir štai priėjome prie pačios smagiausios dalies. Aš kalbu apie alkoholio reklamos draudimą spaudos leidiniuose. Visas internetas tiesiog knibždėte knibžda nuotraukomis su išplėšytais žurnalais, kur vietoj puslapių su alkoholiu įdėti apie uždraustą reklamą perspėjantys lapeliai.
Štai čia jau buvo peržengta tam tikra riba. Patikėkite, Vokietijos ar Prancūzijos žurnalams yra labai giliai nusišvilpti ant mūsų ribojimų.
Tik kaip jaustis tokių žurnalų skaitytojams? Įsivaizduokite, kad vienoje pusėje buvo reklamuojamas vynas, o kitoje pusėje – interviu su įdomiu asmeniu. Tai dabar plėšime visą puslapį ir aukosime gerą interviu?
Prašysime, kad didieji pasaulio žurnalai mūsų šaliai leistų atskiras savo žurnalo versijas, kuriose nebūtų alkoholio reklamų? Gal mes nebejuokinkime tautos su tokiomis nesąmonėmis. Negana to, kad gauname trečiarūšę produkciją, tai dar gausime ir cencūzuotą spaudą.
Dar pradėkime cenzūruoti žurnalus, kur didžiakrūtės merginos stovi su bikiniais, sakykime, kad vaikai randami kopūstuose.
Valdžiai norėčiau palinkėti užsiimti tuo, dėl ko mes juos ir rinkome. Rūpintis mūsų gerove, o ne stumti į Šiaurės Korėją.
Kažkokia šizofreniškai liguista alkoholio baimė tuojau mus padarys visko bijančiais žmonėmis. Žinote, man tai primena tuos gūdžius laikus, kai didžiuliuose laužuose kūrenosi šalies vadui neįtikusios knygos... Kažkaip laiko ratas sukasi.
