Mane gerai pažįstantys bičiuliai žino mano potraukį įvairiems žaidimams, radijo viktorinoms ir pan. Per metus žaidimuose skirtingose radijo stotyse laimiu pačių įvairiausių prizų.
Laimėjo pakvietimus
Lapkričio 25-osios popietę, kaip įprasta šeštadieniais, klausiau etnologės Gražinos Kadžytės vedamos viktorinos „Ot tai tau“.
Kuomet buvau sujungtas su eterio režisiere kontaktų užsirašymui, atsiprašiau, kad prizo atsisakysiu, nes nebuvo galimybių iš Vilniaus vykti į Anykščius, tuo labiau, kad tai dienai, kuriai buvo dovanojamas kvietimas, aš jau turėjau iš anksčiau įsigytą bilietą į kitą renginį – iliuzionisto Roko Bernatonio magijos šou „Vynų 11“, kuris vyko Vilniuje.
Prizą perleido kitiems
Neslėpsiu, bet magijos šou man asmeniškai daug patrauklesnis nei pasakojimų festivalis. Eterio režisierė buvo informuota, kad prizas geriau tegul keliauja kitam žmogui ir bus panaudotas nei kad jį paimsiu aš, bet į festivalį nenuvažiuosiu.
Ir kuomet po antrojo klausimo paskambinusi ponia atsakė į klausimą, ir vedėja G.Kadžytė pasakė, jog „kvietimas jau iškeliavo pas klausytoją Mindaugą“, eteryje girdėjosi, kaip režisierė perduoda pranešimą, jog šis prizas atsisakytas, ir vedėja atkartojusi ausinėse išgirstą pranešimą, prizą perdovanojo būtent į antrąjį klausimą teisingai atsakiusiai poniai.
Praėjusį šeštadienį, gruodžio 9-ąją, viktorinos metu išgirdau, jog kadangi tiek aš, tiek ponia, antroji atsakiusi į klausimą ir gavusi mano atsisakytus bilietus, nenuvykome į Anykščiuose vykusį festivalį, mums priklauso siuntinukai, parvežti būtent iš šio festivalio, kurį poniai žadėjo išsiųsti paštu, o aš nuo pirmadienio (gruodžio 11 d.) galiu jį atsiimti LRT Informacijos biure.
Nuėjo atsiimti siuntinio
Tad pirmadienį užėjau į LRT, ir apsaugos darbuotoja man padavė vedėjos Gražinos Kadžytės paliktą siuntinuką – voką. Kuomet atplėšiau šį voką ir pamačiau, kas jame įdėta, iškart kilo natūralus klausimas – kokiu tikslu tai siunčiama?
Kam man reikalingi bilietai į jau buvusius renginius? Kitoje bilietų pusėje buvo tušinuku užrašyta, jog jie skirti „Gerb. Gražinai Kadžytei“. Galima suprasti, kad ši ponia – Nacionalinio transliuotojo laidų vedėja, nenorėdama panaudotų bilietų išmesti į šiukšlių dėžę, juos siunčia savo laidų klausytojams ir dalyviams norėdama juos nudžiuginti, bet ne – ji juos labiau šokiruoja...
Papiktino skrajutės
Taip pat šiame voke buvo kažkokios anglišku tekstu parašytos makulatūros. Kadangi angliškai nesuprantu, man ir šie „prizai“ nieko verti, nes vienas iš šio šlamšto lapų – angliškas skelbimas į renginį.
Dar kartą kyla natūralus klausimas – kam man reikalingas skelbimas į jau buvusį renginį?
Suprasčiau, kad iš Anykščių būtų buvęs parvežtas suvenyras, kuris liktų bent atminčiai. Arba knyga. Mane sudominusias knygas perskaitau ir pasilieku atminčiai, kitomis dažniausiai nudžiuginu biblioteką, kad ten jos būtų skaitomos.
Kaip byloja lietuvių liaudies patarlė „Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“, bet po tokių kuriozinių situacijų pasidaro įdomu, ar tokiu būdu siekiama pasišaipyti iš klausytojų, ir kodėl tokius atvejus pateisina LRT – iš mokesčių mokėtojų išlaikoma žiniasklaidos priemonė.
Jei jau neturima jokio prizo, kuriuo būtų galima tuo metu nudžiuginti savo klausytojo, tai geriau išvis jokio prizo nedovanoti nei dovanoti tai, ką aš ir gavau.
Nes jei bilietų į šiukšliadėžę neišmetė juos panaudojusi laidos vedėja, juos kartu su visa kita nebeaktualia informacija išmesiu aš, nes nesu šiukšlių dėžė, surenkanti viską, kas nėra reikalinga.
Dar kartą pasikartosiu, kad aš prizo atsisakiau iškart. Vadinasi, jei jau atsisakei, bet vis tiek esi tos dienos vienas iš laimėtojų, tau persiųsime šiukšles.
***
LRT radijo viktorinos „Ot tai tau“ vedėja Gražina Kadžytė apgailestavo, kad artėjant šventoms Kalėdoms Lietuvoje apstu įvairiausių nesusipratimų, tarp jų – ir viktorinos „Ot tai tau“ su savo nuolatiniais dalyviais.
„Ponas Mindaugas Kuras tikrai yra dažnas viktorinos dalyvis, laimėjęs įvairių prizų, kartais solidžių, kartais kuklių, palyginti su kokiais bičiuliais kuriame klausimus ir kokius prizus jie išgali pasiūlyti.
Ši etnokultūrinė viktorina be viso kito turi siekį paminėti mažesnės apimties, mažiau populiarius, su etnine kultūra susijusius renginius, kuriems stinga visuomenės dėmesio. Taip atsitiko šį kartą. Jauni anykštėnai, galima sakyti, pono Mindaugo bendraamžiai, sugalvojo pasakotojų festivalį, kadangi tose šalyse, kur jie dabar gyvena ir mokosi, pasakojimas labai populiarus, paruošė programas ir pasikvietė bičiulius iš Škotijos, Olandijos, Latvijos, Suomijos. Festivalis įvyko kuklus, bet šiltas ir draugiškas.
Lapkričio 25 d. viktorinoje buvo teikti klausimai Anykščių krašto tematika dėl galimybės dovanoti 2 prizus – kvietimus 2 asmenims – į mokamus Festivalio spektaklius. Todėl viktorinos pradžioje buvo priminta, jog laukiama atsakant tų, kurie norės atvykti. Deja, prisiskambino žmonės, kurie vėliau atsisakė kvietimų.
Tikrai ne iš piktos valios, bet laikydami šiuos nuolatinius viktorinos dalyvius savo bičiuliais, kurie yra žaidžiantys ir žaismingi, su festivalio organizatoriais, dėl lėšų stygiaus neturėję solidesnių prizų, sumąstėme pasidalinti festivalio dalyvio rinkinėliais, kad mūsų bičiuliai pasijustų tarsi buvę kartu.
Rinkinėlyje – pačių organizatorių nuoširdžiai kurta knygutė apie festivalio tikslus ir veiklas, pasakojimo šou „Ugnis šiauriniame danguje. Suomių epas“ santrauka, Škotijos bendruomenės „The Village“ mokymų kurso informacija angliškai, pažintinis leidinėlis apie Anykščių kraštą. Tokius rinkinukus gavo festivalio svečiai, gavau ir aš – saugau jį atminimui. Apmaudu, kad mano bilietų lapai per klaidą pateko į voką, kurį gavo ponas Mindaugas. Labai gaila, kad nuoširdus noras dalintis tuo mažu, ką turime, buvo suprastas taip nemaloniai. Apgailestauju, kad nenumatėme tokios aplinkybės“, – komentavo viktorinos „Ot tai tau“ vedėja G. Kadžytė.
