Sukūrė šeimą
Lietuvoje susituokė, dar po kurio laiko sūnaus žmona (beje, taip pat baigusi universitetą ir nesėkmingai ieškojusi darbo) pagimdė kūdikį.
Kadangi marčiai nepakako iki vaikelio gimimo įgyto darbo stažo, vaiko priežiūros atostogų išmoka jai nebuvo skirta.
Sakysite, tėvystės atostogų galėjo išeiti vaikelio tėvas? Bet jis anksčiau dirbo užsienio šalyje, o tokiu atveju Lietuvoje tėvystės atostogų išmokos nemokamos (nes viskas priklauso nuo to, kiek sumokėjai įmokų; jeigu mokesčius mokėjai užsienio šalyje, nesvarbu, kad ji priklauso ES, Lietuvoje gausi špygą).
Sūnus, siekdamas išlaikyti šeimą, vertėsi kaip galėjo – įsigijo verslo liudijimą, mokėjo valstybei nemenkus mokesčius. O praėjusį rudenį įstojo į magistrantūrą (dieninės studijos) vienoje iš Lietuvos aukštųjų mokyklų.
Susirado darbą
Kadangi darbas pagal verslo liudijimą davė tik minimalias pajamas, o po to iki vidurnakčio tekdavo sėdėti prie mokslų, sūnus verslo liudijimo atsisakė ir pradėjo ieškotis samdomo – galbūt geriau apmokamo – darbo.
Darbdaviai šiais laikais gudrūs – nors darbuotojas turi ir aukštojo mokslo diplomą, ir patirties, jam pasiūloma tik minimali alga. Kaip iš tiek pinigų išgyventi? Darbdaviams tas nesvarbu: netinka – nedirbk. Vargais negalais sūnus susirado darbą pagal įgytą specialybę, atlyginimas – 500 eurų.
Kadangi šeima už vaikelį gauna tik 28 eurus per mėnesį, sūnus tikėjosi, kad tokiu atveju jauną šeimą turėtų paremti valstybė. Juk kone kasdien tik ir kalbama, kaip valstybei rūpi jauni žmonės, kaip svarbu didinti gimstamumą ir t. t.
Sūnaus trijų asmenų šeimos pajamos dabar – 528 eurai (kaip minėjau, 500 tėvo atlyginimas ir 28 eurai kūdikiui), o puikiai žinome, kiek kainuoja buto nuoma, komunaliniai patarnavimai, maistas, kuras, galų gale – kūdikio rūbeliai, apavas ir visos kitos jo auginimui reikalingos priemonės.
Nekalbu apie firminius drabužius – kinų gamybos šliaužtinukai prekybos centre – nuo 9 eurų, kojinytės, kepuraitė – nuo 5 eurų, sauskelnės dienai – mažiausiai 5 eurai, paaugusiam mažyliui tyrelės indelis – 1,5 euro, ir t.t.
Gyvena per gerai
Bet, pasirodo, mano sūnaus šeimai jokia valstybės parama nepriklauso! Jis – pagal Seimo narių suvokimą – ir taip gerai gyvena! Mat, kaip paaiškino socialinė darbuotoja, pagal dabar veikiančius įstatymus valstybės parama skiriama tik tuo atveju, jei vienam šeimos nariui mėnesio pajamos neviršija 102 eurų.
Kitaip sakant, trijų asmenų šeima turi gauti mažiau nei 306 eurus pajamų per mėnesį – tik tada gali tikėtis bent kelių eurų išmaldos iš valstybės. Ir ta išmalda būtų va tokia: jei trijų asmenų šeimos pajamos – 300 eurų, valstybė kas mėnesį pridurtų po 6 eurus. Jei trijų asmenų šeimos pajamos – 305 eurai, valstybė primokėtų kas mėnesį net po vieną eurą! Ir juokinga, ir graudu.
Ai, tiesa, trijų asmenų šeimai, kurios pajamos neviršytų 306 euro, valstybė dar sušelptų maisto produktų – ES lėšomis parūpintų miltų, kruopų, gal dar kokios sausos košės davinių. Viskas. Verskis kaip nori.
Ir taip svarstome, ir antraip – tokia valstybės parama jaunai tvarkingai šeimai yra ne pagalba, o pasityčiojimas. Todėl Seimo nariams, kurie balsuoja už tokius gėdingus įstatymus, norisi – atvirai sakau – spjauti į veidą. Susikiškit jūs tokią paramą ten, kur nesueina, ir TV ekranuose daugiau nevartykit kukulių stebėdamiesi, kodėl jaunos šeimos nenori gimdyti vaikų, kodėl masiškai emigruoja iš Lietuvos.
