Mergina įvertino potencialius jaunikius: „Neduok Dieve su tokiais susidėti“

Mokausi jau du mėnesius ir drąsiai galėčiau senelei pasakyti: „Nebus tau žentų, senele. Su tokiais kursiokais tik pačiai už savęs tekėti“. 

Žinojau, kad vaikinai bręsta lėčiau už merginas, bet tikėjau – studentai kitokia liaudis negu mokykloje. Klydau. Susidaro tiks įspūdis, kad mano kursiokų gyvenimo tikslas likti „forever 16“ .
 
Visus kursiokus galima suskirstyti į kelias kategorijas ir patikėkit, dar neaišku, kurie blogesni... 

Pirmieji – didmiesčio gyventojai. Apsirengę paltukais, ant kaklų šalikėliai, ausys užkištos ausinėm, akys telefone. Prie šukuosenų rytais tikriausiai praleidžia daugiau laiko negu aš. O jau susireikšminimas tai begalinis! 

Paklausius, tai jie visatos centras. Visi aplink juos durni, pradedant bendrakursiais ir baigiant dėstytojais. Tik nesuprantu, ko jiems susireikšminti. Realiai, be savo tėvelių pinigų ir ryšių dauguma jų tuščia vieta. 

Tokie silpnučiai, tokie jautrūs, net juokinga. Žodžio nepasakyk, tuoj prasideda verkšlenimai ir skundai. Kai pagalvoju, kad jei su tokiu susidėčiau ir neduok Dieve kada reikėtų pvz. įkalti vinį, ar partempti į namus pirkinių krepšį, pati ir kalčiau, ir tempčiau. Nes tokie sunkūs darbai ne jų jautrioms rankelėms. Mėmės, vienu žodžiu. Spėju, mamytės jiems iki šiol gamina pusryčius ir kloja lovas. 

Aišku, yra iš didmiesčio kilusių vaikinukų, kurie atseit didieji menininkai. Su jais bendrauti visiškas kosmosas! Negana to, kad apsirengę, kad bobutės pamatę pereina į kitą gatvės pusę (sorry, bet ir mane šiurpina purvini dredai ir skystos barzdelės), tai kiekvienas jų įsivaizduoja, kad yra nepripažintas genijus. 

Jei tik turėtų noro, tai tuoj ką nors tokio sukurtų, liaudis būtų šoke, iš dangaus pradėtų byrėti dideli pinigai. Tik nieko jie nesukurs, iš karto aišku. Kuriantys žmonės daug ir sunkiai dirba, o jie dirbti nenori. Jie nori šlovės ir pinigų nei piršto nepajudinę. Na, kokie iš jų „žentai“? 

Susidėk su tokiu, paskui visą gyvenimą dirbsi už du, išlaikysi šeimą, o tavo genialusis nieko nedarys, slankios iš paskos ir verks, kaip niekas jo nesupranta. Ačiū, nereikia, gal geriau vienai... 

Dar yra vaikinukai, susirinkę iš gilios provincijos ir visiems tą provinciją demonstruojantys. Tarp jų viena kalba – kada gers, su kuo gers, kiek gers. Tie, kas geria daug, kieti. Kas negeria – lochai. 

Merginos ne žmonės. Galima ramiausiai prieiti, ramiausiai paklausti ar varyti su jais į plotą ir įsižeisti, kai pasakai: „Aš čia mokytis įstojau, ne su tavim miegoti“.

Į paskaitas ateina apsirengę nutampytais treningiukais! Po savęs auditorijose palieka šiukšlių krūvas, kurias paskui kažkas turi surinkti. 

Žmonių akivaizdoje nusišlapinti ant fakulteto sienos? Liuosiai! Keiktis, prie merginų ir net dėstytojų? Laisvai! Visus, kas nedėvi treningų ir negeria, vadinti p...rais? Drąsiai!  

Tik va su mokslais žiauriai prastai, nes reikia mokytis. Čia ne mokykla, dėstytojai už gražias akis neparašys teigiamo įvertinimo, nuo semestro iki semestro už ausų netemps. 

Todėl reiklūs dėstytojai taip pat lochai...
 
Jau įsivaizduoju, kokia šviesi ateitis lauktų parvedus tokį „žentą“. Nebaigtas aukštasis, nudrengtas BMW, amžina vergystė kur nors Airijos ar UK fabrikuose ir pasakojimas, kad tie, kas liko Lietuvoje – lochai.
 
Žodžiu, sudaužiau senelei širdį. Nebus jai žentų. Su baime galvoju, kad teks ieškoti kandidatų kur nors toli... Senele, kaip manai, gal užsienietis musulmonas – ne blogiausias variantas palyginus su tokiais pretendentais?