Geras per prievartą
Kalbu apie viename prekybos centre sugalvotą labdaros akciją. Parduotuvė pabrangino prekes visu euru ir tas euras bus pervestas vienai labdaros organizacijai. Alternatyvų nėra. Jei tau prireikė konkrečios prekės, neturi jokio pasirinkimo – perki, moki brangiau ir būni geras per prievartą.
Šio prekybos centro parduotuvė yra vos keli žingsniai nuo mano namų, visada joje apsipirkdavau pakeliui iš darbo.
Vakar taip pat užbėgau nusipirkti pieno, duonos ir dar keleto smulkmenų. Pavargusi, plyštančia galva skubiai prabėgau tarp lentynų, mašinaliai paėmiau mėgstamos rūšies batoną ir nuskubėjau prie kasos net nepažiūrėjusi į kainą. Šį batoną perku beveik kasdien, puikiai žinau, kiek jis kainuoja.
Vakar taip pat užbėgau nusipirkti pieno, duonos ir dar keleto smulkmenų. Pavargusi, plyštančia galva skubiai prabėgau tarp lentynų, mašinaliai paėmiau mėgstamos rūšies batoną ir nuskubėjau prie kasos net nepažiūrėjusi į kainą. Šį batoną perku beveik kasdien, puikiai žinau, kiek jis kainuoja.
Mokėjo euru brangiau
Tik matydama, kokią kainą muša, susipratau – mokėti reiks visu euru daugiau! Buvo ir taip nepigu, 72 cnt, o dabar jau 1,72 euro!
Už manęs rikiavosi nemaža eilė, nuoširdžiai pagailo pervargusios mergaitės pardavėjos, pagailo savo laiko, todėl nesiginčijusi sumokėjau už prekę kiek prašoma... Bet pasijutau apgauta.
Mano nuomone, tai ciniškas pasityčiojimas iš pirkėjų, o ne labdara. Visų pirma, nesu tokia turtinga, kad ramia sąžine mokėčiau už batoną beveik du eurus. Dirbu valstybinėje įstaigoje, atlyginimas nesikeičia jau kelerius metus. Man tikrai yra skirtumas, ar prekė kainuoja eurą, ar du eurus.
Pradėjo abejoti nauda
Visų antra, niekas manęs neklausė, ar noriu aukoti labdaros organizacijai. Žinot... Kažkada noriai aukodavau maistą šiai organizacijai, bet po keleto epizodų pradėjau abejoti, ar tikrai mano auka papuola mirtinai stokojantiems.
Vasarą važinėju į kaimą ir gerai žinau, kad yra šeimų kurioms ta labdara seniai išlindo per gerklę. Žmonės priprato gauti ir gerti, gerti ir gauti viską dykai.
Nekalbu apie tuos, kuriems tikrai trūksta kasdieninės duonos kąsnio, kalbu apie sveikus latrus, kurie tikrai galėtų eiti dirbti, bet nenori. Net daržų neužsisodina, dirbamos žemės apėję piktžolėmis ir velėna. Gyvena iš labdaros ir pašalpų.
Pačiai reikia paramos
Visų trečia, manęs niekas neklausė ar aš pati turiu iš ko aukoti. Gal perku už paskutinius eurus? Tiesą sakant, beveik taip ir yra. Išleidus du pradinukus į mokyklą, šeimos biudžete liko žiojėti nemaža skylė. Vargu ar iki naujų metų užlopysim...
Jei prekybos centrai nori būti tokie geri ir labdaringi, lai kasmet aukoja iš savo gaunamo pelno nors po vieną procentą. Kainas kelia be jokio sąžinės graužimo, konkurencijos nulis, darbuotojus pavertė vergais, vartosi kaip inkstai taukuose... Tikrai nenukentėtų finansiškai.
Kadangi sužinojau, kad per prievartinės labdaros akciją brangs vis kitos prekės ir nežinia už ką būsiu priversta mokėti brangiau, teks pėdinti į kitą parduotuvę. Toliau nuo namų, bet be jokių siurprizų.
O kai ateis laikas, būtinai paaukosiu ir neverksiu. Bet pati nuspręsiu kam ir kada.
