Įsigijo fotoaparatą
Bepramogaudama užsukau į parduotuvę, prekiaujančią buitine technika. Apžiūrint prekes man spontaniškai kilo noras nusipirkti fotoaparatą. Nes mėgstu fotografuoti, o mano telefono aparatu darytos nuotraukos tikrai nepasižymi gera kokybe.
Pasikviečiau konsultantą, jauną vyruką, ir paprašiau padėti išsirinkti nebrangų modelį, su kuriuo galima būrų daryti kokybiškas nuotraukas.
Konsultantas parodė fotoaparatą, kainuojanti 120 eurų ir užtikrino, kad jo darytos nuotraukos bus tikrai kokybiškesnės už darytas telefonu. Mes patikėjome. Sumokėjome visą sumą, nusipirkome dar dėklą fotoaparatui, atminties kortelę, ir laimingi išėjome.
Panoro prekę grąžinti
Tą pačią dieną pridarėme daug nuotraukų ir nusivylėme jų kokybe. Pasirodo, fotoaparatas nefotografuoja geriau už telefoną. Perkėlus nuotraukas į kompiuterį pamatėme, kad jos buvo labai prastos kokybės.
Kitą dieną mes patraukėme atgal į parduotuvę norėdami susigrąžinti mūsų lūkesčių neatitinkančią prekę. Ten mūsų laukė staigmena. Niekas fotoaparato priimti atgal nenorėjo. Neva, tokios prekės nėra grąžinamos, nes turi pakraunamą bateriją.
Kadangi prieš tai buvau pasidomėjusi grąžinimo taisyklėmis, paprieštaravau tokiam nenorui priimti prekę. Nes taisyklėse rašoma, kad negrąžinami tik profesionalūs fotoaparatai, o to daikto, kurį mes nusipirkome, tikrai negalima pavadinti profesionaliu.
Pasijuto pažeminta
Prie mūsų pokalbių prisijungė kitas jaunas vyrukas, gal koks vadybininkas, kuris taip pat pradėjo mums aiškinti, kad prekės nepriims.
Galbūt aš būčiau ir sutikusi su jų paaiškinimais, tačiau mane suerzino šių darbuotojų pakeltas tonas. Jie man, nejaunai moteriai, kaip kokiam mažam vaikui arogantiškai skaitė moralą ir niekino dėl mano, neva, neišprusimo prekių grąžinimo srityje.
Kadangi jaučiausi teisi, nusileisti neketinau, nes man 120 eurų tikrai nemaži pinigai ir aš visai nesiruošiau jų mėtyti vėjais. Aš taip pat pradėjau kalbėti pakeltu tonu bandydama įrodyti savo tiesą.
Mūsų ginčas baigėsi tuo, kad man visgi buvo grąžinti pinigai už fotoaparatą, tačiau su perspėjimu – daugiau jūs jokių prekių šioje parduotuvėje negrąžinsite, nes jos nebus priimtos.
Vaikeliai jūs vaikeliai. Tikrai negrąžinsiu, nes aš į jūsų parduotuvę daugiau net kojos nekelsiu! Ir kitiems nepatarsiu. Kur matyta, kad pirkėjas parduotuvėje jaustųsi šitoks pažemintas?
Vokietijoje niekam net minties nekiltų šitaip kalbėti su pirkėjais. Jie ten yra Dievai. Ir jų teisės yra aukščiau už viską! Ten prekę priima su šypsena, todėl sugrąžinus norisi ir dar ateiti ką nors nupirkti. Ir dar ir dar. O čia? Čia norisi tik nusikeikti! Ne, mums dar toli iki civilizuotų šalių lygio...
