Taip, daugumos požiūris yra neigiamas apie pasirinktą mano kelią, dalis žmonių nemato manęs mokant kitus, bet ką daryti tokiu atveju, jei aš save matau būtent ten? Jei man patinka mokyti ir padėti kitiems augti bei realizuoti save. Ir ne aš vienas toks. Yra begalė kitų abiturientų, kurie rinkosi egzaminus žiemą, svajojo apie pedagogo specialybę.
Tačiau ką daryti dabar, kai jau egzaminai pasirinkti, pakeitimų negalima daryti, o Švietimo ir mokslo ministerija lengvai „drėbteli“ anksčiau minėtą faktą kaip dangus sniegą gegužės mėnesį.
Švietimo ir mokslo ministerija pranešė, kad siekiant pritraukti motyvuotus ir kvalifikuotus mokytojus, daugumos pedagoginių studijų programų nefinansuos.
Ar pagal finansines galimybes susimokėti už studijas vertinama, kuris yra motyvuotas, o kuris ne? Kodėl uždaromas kelias siekti savo svajonių, nors esu labai gerai besimokantis? Ir kodėl viskas keičiama, kai lieka iki egzaminų mėnuo? Nejaugi mokytojai iš tiesų nereikalingi?
Suprantu, kai Lietuvoje naikinamos tokios studijų programos kaip kad „branduolinė energetika“, nes nuolat kyla ginčų dėl atominės elektrinės statybų. Bet mokytojas, mano nuomone, yra viena reikalingiausių profesijų. Nes kas, jei ne dabar studijuojantys pedagogai mokys jūsų vaikus?
Abiturientas.
***
Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, komentavo, kad abituriento kryptingas noras tapti mokytoju teikia vilties, kad Lietuva nepritrūks šios svarbios specialybės atstovų.
„Šių metų pakeitimai, kurie buvo paskelbti jau sausį, atlikti būtent todėl, kad jauni žmonės galėtų tapti kuo geriau pasirengusiais mokytojais. Kai kurių dalykų pedagogų rengimas buvo krizinėje situacijoje, nes abiturientai nesirinko šių studijų. Pavyzdžiui, kai kuriose pedagogus rengiančiose aukštosiose mokyklose jau ne vieneri metai nesusidaro tiksliųjų mokslų mokytojų grupės, nes nėra norinčiųjų.
Pastaraisiais metais beveik nebeliko stojančiųjų į dalykų pedagogiką: matematikos, biologijos, chemijos, filologijos. O šių mokytojų labiausiai ir trūksta. Jaunimas dažniausiai renkasi kūno kultūros ir šokio mokytojų studijas, nors šių pedagogų mokyklose jau dabar yra perteklius.
Taigi mokytojų rengimas išgyveno krizę ir nieko nekeičiant greitai atsitiktų taip, kad iš viso nebeturėtume nei reikalingų mokytojų, nei jiems skirtų studijų programų.
Atsižvelgus į mokytojų poreikį, buvo priimtas sprendimas dalyko bakalaurą įgijusiems studentams siūlyti rinktis mokytojo kelią. Taigi, pirma – dalyko (matematikos, biologijos, fizikos, lietuvių kalbos ar kitos disciplinos) bakalauro studijos, po jų – nuo metų iki pusantrų trunkančios pedagogikos profesinės studijos.
Šis modelis nėra naujas, taip mokytojai rengiami buvo ir iki šiol, tačiau ne visose aukštosiose mokyklose. Pavyzdžiui, pernai tokioms studijoms skirta 136 vietų, užpernai – 123, o šiemet – 150 studijų vietų.
Pasirinkusiems pedagogikos profesines studijas numatoma mokėti specialią stipendiją.
Profesinėms pedagoginėms studijoms šiemet skiriamas ne mažesnis, netgi didesnis valstybės finansavimas ir dar daugiau studijų vietų.
Profesinėms pedagoginėms studijoms šiemet skiriamas ne mažesnis, netgi didesnis valstybės finansavimas ir dar daugiau studijų vietų.
Taigi, norintys tapti pedagogais gali stoti į pasirinkto dalyko bakalaurą, įgyti tvirtų, geram mokytojui reikalingų žinių ir po to ateiti į kryptingas, į praktiką orientuotas pedagogines studijas.
Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai dėl jų profesinės specifikos ir toliau bus rengiami nuo pirmo kurso. Šios specialybės vienos paklausiausių tarp visų pedagogikos studijų.
Švietimo ir mokslo ministerija pastaruoju metu tariasi su įvairiomis suinteresuotomis šalimis, siekdama iš esmės pertvarkyti pedagogų rengimą, kad jis būtų aukštos kokybės ir atitiktų realius mokyklų poreikius“, – komentavo Švietimo ir mokslo viceministras G.Viliūnas.
