Tačiau esant rimtiems susirgimams liaudies medicina tikrai nepasitikėjau. O po to, ką patyriau savo kailiu, tai ir kitiems nepatariu.
Sudomino homeopatas
Kartą viena bendradarbė parekomendavo užsukti pas vieną neva garsų homeopatą, kuris labai retai atvažiuoja į Vilnių iš kito Lietuvos krašto.
Ji tikino, kad šis žmogus yra praktiškai stebukladarys, o jo žolelių nuovirai ne vienai moteriai išgydė įvairias moteriškas ligas, pradangino visokius guzelius ir auglius, išgydė astmą, nemigą ar padėjo mesti rūkyti.
Kadangi pati turėjau įsisenėjusių bėdų su skydliauke ir moteriškais reikalais, susigundžiau pasinaudoti rekomendacija ir nuvykau paklausyti to garsaus homeopato patarimų.
Važiavau į Vilniaus priemiestį. Vyras buvo apsistojęs vienos moters namuose. Pasibeldžiau nurodytu adresu, prieškambaryje mane pasitiko namo šeimininkas ir pasiūlė palaukti savo eilės gretimame kambaryje. Nes vienos „pacientės“ vizitas kiek užsitęsė.
Pasijuto nejaukiai
Laukiau apie valandą. Iš kambario su dideliu maišu išėjo laiminga moteris. Tačiau mūsų susitikimas nebuvo toks dvasiškas, kaip tikėjausi.
Pagyvenęs ir gerai pavalgęs vyras paklausinėjo, kuo skundžiuosi. Pasakė, kad reikia apžiūrėti ir pamaigyti mano krūtis. Pasimečiau.
Pasakiau, kad man to nereikia, tačiau jis paprieštarvo ir patikino, kad jei jau lankausi pas jį, reikia ištirti ir apžiūrėti pilnai. Liepė nusirengti iki pusės ir nusiimti liemenėlę.
Tiesą sakant, jaučiausi labai nejaukiai. tas vyras į mane žiūrėjo tikrai ne kaip į pacientę. O ir jo pašaukimu homeopatijai pradėjau abejoti. Todėl pradėjau muistytis ir galvoti, kaip čia greičiau ištrūkti.
Supratęs, kad žvalgausi durų link, homeopatas baigė apžiūrą ir pradėjo pasakoti apie savo išgydytus ligonius. Ir visi stebuklai esą įvyko dėl jo rinktų žolelių.
Homeopatas mane įtikinėjo, kad jo virgulė rodo, jog man reikia išvalyti kraują, sustiprinti endokrininę sistemą ir apsisaugoti nuo moteriškų ligų. Na, jei taip išgirtas „specialistas“ sako, vadinasi, reikia.
Iš kelių skirtingų maišų jis ištraukė po nedidelį maišelį, pilną susmulkintų žolių. Nurodė, kaip ir po kiek kiekvieną gerti. Iš vienų žolelių (tos, kurios neva turėjo stiprinti kraują) netgi reikėjo pasigaminti užpiltinę iš pigaus bulgariško vyno.
Sveikata pablogėjo
Už tris maišelius šieno ir tepaliuką krūtims homeopatas paprašė pusantro šimto litų. Turėjau tik trečdalį. Pamaniau, kad porą maišelių man nuims, bet jis tik pasakė, kad galiu atnešti ir kitą kartą. Nes būtinai pas jį dar apsilankysiu.
Itin keisto vizito metu vyras bandė man dar siūlyti užkalbėjimą mesti rūkyti, bet aš jau atsisakiau tos paslaugos ir sakiau, kad labai skubu.
Parvažiavus namo net nesakiau apie tai savo vyrui. Būtų tik pasukiojęs pirštu prie smilkinio ir pasijuokęs su vaikais. Žoleles gėriau kelias savaites. Krūtis kantriai masažavau ir tepiau jo pagamintu tepaliuku.
Tiesa, tie žolelių užpilai buvo siaubingai bjaurūs. Ir jų visi trys skoniai buvo identiški... Antro vaistažolių užpilimo jau nedariau. O po kurio laiko išvykau į ligoninę, nes teko skubiai gultis ant operacinio stalo dėl moteriškų problemų, kurių net nemaniau turinti.
Labai tikiuosi, kad tarp mano suprastėjusios sveikatos ir tų įtartinų žolelių užpilų jokio ryšio nebuvo. Tikiuosi, kad visa tai buvo tik keistas atsitiktinumas.
Irmina.
