Mėgstu gražgarstes (lot. Eruka sativa) – tai tokie malonaus aštroko skonio žalumynai. Nebrokyju ir šiek tiek į jas panašių rukolų, arba oficialiai – siauralapių arba mūrinių šatreinių (lot. Diplotaxis tenuifolia arba Diplotaxis muralis).
Nors čia jau prasideda painiava – jos dar kitaip vadinamos laukinėmis traukėmis, o lotyniškai Rucola selvatica.
Gražgarstės taip pat kai kur vadinamos salotinėmis traukėmis, o lotyniškai Rucola coltivata. Faktiškai būtent gražgarstės ir yra tas augalas, kuris Italijoje ir vadinamas ruchetta, rucola ar ruca.
Na, bet man gražgarstės patinka labiau. Kaip matote iš lietuviškų ir lotyniškų pavadinimų, tai skirtingi augalai, akivaizdžiai skiriasi jie ir savo išvaizda, tačiau lietuviai jas linkę vadinti vienodai – „rukolomis“. Turbūt iš čia ir kyla visas detektyvas.
Kadangi turiu galimybių, paprastai kasmet pasisėju gražgarsčių salotoms (šatreinių kasmet sėti nereikia – jie daugiamečiai, atželia ir pasiskini). Bet jūs pabandykite nusipirkti jų sėklų! Didesniuose prekybos centruose akys raibsta nuo sėklų įvairovės, o kur dar specializuotos ar interneto parduotuvės. Problema visai ne ta. Pabandykite suprasti ar tikrai pirksi tai, ką nori.
Kodėl taip susirūpinau – ogi turbūt pernai per išpardavimą nusipirkau sėklų pakelį, ant kurio buvo akivaizdžiai parašyta „Sėjamosios gražgarstės“, bet šį savaitgalį susiruošusi jų pasisėti šiltnamyje pamačiau, kad tai visai ne gražgarsčių, o šatreinių sėklos.
Na taip, ant sėklų pakelio ir buvo pastarųjų nuotrauka (na, maža kas suklydo, dar ne tokio rango institucijos klaidų su nuotraukomis padaro), bet užrašas skelbė visai ką kita: „Sėjamosios gražgarstės“. Net ir rusų kalba pavadinimas buvo tas pats – žr. nuotrauką.
Tiesa, lotyniškas pavadinimas buvo kitas, kaip ir pavadinimai latvių ir estų kalbomis, bet, prisipažinkime, kuris mintinai žinome visų augalų lotyniškus pavadinimus, o dar kai tokia painiava?
Buvo pikta. O dar kaip tik turėjau ir laukinių traukių sėklų pakelį su ta pačia nuotrauka, tik kitais užrašais. Visiška painiava. Įdomiausia, kad ant pastarojo pakelio mažesnėmis raidėmis irgi užrašyta „gražgarstės“ – tai kaip čia dabar?
Na, bet gal ne aš pirma tai pastebėjau, gal įmonė pasitaisė ir jokio kriminalo nėra? Ir iš tiesų, įmonė prekiauja jau ir gražgarstėmis (bent jau nuotrauka ir užrašai ant pakelio taip skelbia), bet ir traukėmis, ant kurių pakelio vėl tas pats užrašas mažomis raidėmis „gražgarstės“.
Daugiau panaršius internete supratau, kad painiava įsigalėjusi, yra ir kitų įmonių, kurios realiai apgaudinėja pirkėjus ir žmonės, tikėtina, nusiperka ne to augalo sėklų, kurių nori. Kažkodėl neretai tiek vienas, tiek kitas augalas vadinamas tiesiog rukola.
Na, tikriausiai todėl, kad augalai giminingi, lapai panašaus didumo, o ir pavadinimuose painiava.
Būtų gerai, kad kalbininkai, agronomai ir botanikai vieną kartą aiškiai ir viešai parašytų, kaip oficialiai lietuviškai ir lotyniškai šiuos augalus vadinti ir paragintų prekiautojus neklaidinti žmonių.
O dabar trumpai apie tai, kaip atskirti augalus. Gražgarstės vienmetės, žydi nemažais baltais žiedeliais (ne veltui vadinamos „gražiosiomis garstyčiomis“), jos gana švelnaus, bet labai specifinio skonio.
O šatreiniai, arba „rukolos“, kuriomis prekiaujama ir prekybos centruose, daugiametės, žydi mažais geltonais žiedeliais ir yra aštresnio skonio, jų lapeliai kietesni. Turbūt dėl šios savybės jos parankesnės prekybininkams ir todėl populiaresnės, labiau žinomos.
