Praeitą savaitę teko susidurti su pora, kuri atėjo iš manęs nuomotis buto. Vos tik jiems užėjus supratau, kad žmonės be galo šilti, atviri ir paprasti.
Tik dar po penkių minučių pokalbio su jais pastebėjau, kad su intelektu jiems ne itin...
Pokalbio metu paaiškėjo, kad jie Vilniuje parduoda (ar jau pardavė) mamos butą, nes yra skolingi greitųjų kreditų bendrovei. Reikia grąžinti skolas, todėl dabar gyvens nuomojamame bute.
Netrukus vyras šovė metų frazę: „Kai gulėjau psichiatrinėje ligoninėje, pradėjau imti greituosius kreditus. Taip susikaupė skolos, todėl dabar ir parduodame mamos paliktą butą“.
Žinote, kas šioje situacijoje blogiausia? Kad žmonės be galo paprasti, netgi mieli, atviri ir šilti, iš jų išvilioti pinigus, tikriausiai, būtų lengviau nei iš mano šešiamečio sūnėno.
O dabar prie esmės. Lietuvoje greituosius kreditus gali pasiimti psichinių problemų turintys žmonės?! Kas toliau? Kreditai komoje esantiems asmenims? O gal kreditai vaikams?
Jei minėtas vyras įvykdytų nusikaltimą, tikriausiai nesėstų į kalėjimą, gultųsi į ligoninę. Bet jis gali imti kreditą, kuris aiškiai jį pražudys?
Kadangi tai sužadino mano smalsumą, pradėjau „googlinti“. Rezultatas toks: „Ketveriems metams 1000 eurų kainuos tik beveik papildomą 1000 eurų, o tai tik apie 39 proc. metinės palūkanų normos. O kur dar kredito sudarymo mokesčiai, kurie bus kažkur paslėpti ir t.t.
Ir čia prieš akis atsiveria visas šio verslo grožis. Ar žinote, kiek uždirba sėkmingi pokerio žaidėjai, kurie iš to gyvena ir kuriuos taip neseniai norėjo nuskausminti? O gi nuo 5 iki 7 proc. metinės maržos.
O ar žinote, kiek uždirba sėkmingi akcijų rinkos investuotojai? 15 proc. – tai labai geras rezultatas, jeigu toks vidurkis laikosi 10 metų.
Šios istorijos reziume. Valstybė gyvena gerai, kai joje gerai gyvena vidurinis sluoksnis. Jeigu mes taip elgsimės su viduriniuoju sluoksniu, niekada gerai negyvensime. Nepadės jokie alkoholio įstatymai ar švietimo permainos.
Štai jums sprendimas – valstybė turi įvesti skolinimo individualiems asmenims kontrolę. Pavyzdžiui, marža – ne didesnė nei 5 proc. Tiesiog negali būti 39!
Mokyklose turi atsirasti disciplina, finansinis švietimas, kad pamokytų, kaip elgtis su pinigais, paaiškintų, kas yra palūkanos, kad skolini svetimus, o grąžinti turi savus.
Ir jei kažkoks žmogus pradės aiškinti, kad taip pakenksime ekonomikai, tai žinokite, kad jis dirba ne jums. Taip, skolos yra verslo variklis, bet skolos atimti namus yra tikrai ne ekonomika. Dar nė viena valstybė negyvena gerai atimdama būstą iš pažeidžiamų žmonių.
***
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė Rasa Cicėnienė sakė, kad
pakeitus Vartojimo kredito įstatymą nustatyti griežtesni reikalavimai dėl vartojimo kreditų teikimo.
„Vartojimo kreditų palūkanų norma buvo sumažinta ir šiuo metu ji negali būti didesnė kaip 75 proc. Artimiausiu metu neketiname siūlyti inicijuoti minėto įstatymo pakeitimų, kuriais būtų siekiama sumažinti šiuo metu taikomą maksimalią palūkanų normą.
Lietuvos bankas vartojimo kreditų rinkos priežiūrą perėmė 2012 m. ir iškart ėmėsi veiksmų šioje srityje. Mat tiek statistiniai duomenys, tiek patikrinimų rezultatai rodė, kad neatsakingas vartojimo kreditų teikimas yra opi problema mūsų šalyje, turinti neigiamų socialinių pasekmių.
Todėl 2013 m. Lietuvos bankas pateikė pasiūlymus, kaip tobulinti Vartojimo kredito įstatymą siekiant užkardyti neigiamas tendencijas šioje rinkoje. Deja, įstatymo pakeitimai buvo priimti tik 2015 m. metų pabaigoje, o įsigaliojo nuo 2016 m. vasario.
Įstatymo sugriežtinimas, nuolatinė aktyvi priežiūra verčia skolinti gerokai atsakingiau.
Šiuo metu galiojantys teisės aktai nustato kredito davėjų pareigą prieš suteikiant asmeniui vartojimo kreditą įvertinti jo kreditingumą, kitaip tariant, jo galimybes prisiimti naują vartojimo kreditą ir jį grąžinti. Tuo atveju, jeigu kredito davėjas, pagal teisės aktų reikalavimus įvertinęs asmens kreditingumą, nustato, kad asmuo nėra pajėgus prisiimti naują vartojimo kreditą (asmuo jau turi pakankamai finansinių įsipareigojimų, kurie viršija 40 proc. jo pajamų), kredito tokiam asmeniui negali suteikti.
Taip pat Vartojimo kredito įstatyme nustatytas draudimas sudaryti vartojimo kredito sutartis su neveiksniais ar ribotais veiksniais tam tikroje srityje asmenimis ir asmenimis, kurie sprendimus priima naudodamiesi pagalba.
Jeigu kredito davėjas vis dėlto sudaro sutartį su tokiu asmeniu, toks asmuo yra atleidžiamas nuo išmokėtos vartojimo kredito sumos grąžinimo, palūkanų, netesybų ir kitų mokesčių mokėjimo.
Jau pora mėnesių Lietuvos bankas teikia paslaugą „STOP vartojimo kreditams“, galinčią padėti apsisaugoti nuo besaikio ir neatsakingo skolinimosi. Žmonės gali nemokamai įsirašyti į specialų sąrašą asmenų, kuriems neteikiami vartojimo kreditai.
Jeigu vartojimo kredito davėjas kreditą tokiam asmeniui vis dėlto suteiks, sutartis bus laikoma negaliojančia, o kreditą suteikusiai bendrovei grės baudos. Fiziniai asmenys į sąrašą įrašomi ir iš jo išbraukiami asmens prašymu (jo įgalioto atstovo) arba teismo sprendimu. Kaip pateikti prašymą, informacijos rasite mūsų svetainėje“, – komentavo Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė.
