Jei tautinių kostiumų įdėjai bus pritarta, labai stebėsiuosi. Nors... Pas turtingus savos keistenybės.
Pati auginu du berniukus, ketverių ir dvejų metukų. Mūsų šeimai galbūt nuskiltų laimės gauti šią dovaną, tik yra vienas kabliukas. Net ne kabliukas, o visas didelis kablys.
Tikiuosi, ponas Ramūnas Karbauskis informuotas, kad tokio amžiaus vaikai labai greitai auga?
Mano sūneliai stypsta ne dienomis, o valandomis. Regis, tik vyresnėliui (jaunėlis dėvi vyresniojo išaugtus drabužėlius, kurių anas nespėja sunešioti) superku visą būtiną garderobą, o po kelių mėnesių – marškinėliai virš bambos ir rankovės iki alkūnių, bateliai ankšti, tenka pirkti kitus.
Logiškai pagalvojus, kiek kartų vaikai apsirengtų tuos tautinius kostiumus, kuriuos projektavo garsus dizaineris ir į kuriuos buvo sukišta milijonai eurų?
Greitai visas šitas grožis pasidarys mažas ir bus padėtas tarp kitų išaugtų daiktų.
O ką paskui su tuo tautiniu kostiumėliu daryti?
Žinant, kiek pinigų sudėta į šitą reikalą ir kaip tai prasminga, paprasčiausiai išmesti vargu ar pakils ranka.
Rengti vaikus tautiniais kostiumėliais kiekvieną dieną, pavyzdžiui einant pasivaikščioti ar lankant senelius? Leisti su jais į kiemą? Kai pagalvoju apie tūkstančius vaikų, apsirengusių vienodais rūbais, vaikštančių gatvėmis, pasidaro kažkaip šiurpu. Siaubo filmas su tautiniu potėpiu.
Tarp kitko, nežinau, ar Ramūnas Karbauskis informuotas, kad tūkstančiai Lietuvos vaikų gyvena griūvančiose lūšnose, auginami geriančių tėvų, stokodami ne tik meilės, rūpesčio, bet ir duonos kąsnio. Kaip jų gyvenimą pataisytų gražus tautinis kostiumėlis? Būtų kuo apsirengus slėptis nuo sužvėrėjusių girtų tėvų smurto?
O jei rimtai, jokių dovanų iš valdžios mūsų šeimai nereikia. Net jei tos dovanos bus kuriamos paties Juozo Statkevičiaus ir mums asmeniškai nekainuos nei cento. Esam dirbantys žmonės. Dar turime savigarbos.
Nors ir sukamės kaip voverės rate, kad išlaikytumėm ir viskuo aprūpintumėm savo du vaikus. Darželyje nesibaigia rinkliavos, perkame žaislus, knygutes, net tualetinį popierių. Apie tai, kaip reikės išleisti vaikus į mokyklą, baisu net pagalvoti.
Turiu vyresnę seserį, kurios mergaitės pradinukės. Puikiai žinau, kad kiekvienas rugsėjis jos šeimai tikra katastrofa, ypač, kai reikia už du vaikus įnešti pinigus į klasės fondą ir sumokėti už pratybas. Taupyti tam reikalui sesuo pradeda nuo gegužės. Ir tai ne visada išsisuka be skolų.
Geriau suteikite tėvams galimybę vaikus auginti oriai, uždirbti tiek, kad nereikėtų skolintis mėnesio pabaigoje, prekybos centre skaičiuoti centus, kartkartėmis nuveržti vaikus į teatrą ar kiną. Suteikite galimybę nupirkti jiems knygučių, nes kainos, švelniai tariant, kandžiojasi.
Pagaliau, prispauskite uodegėlę, kad būtų išspręstas pratybų klausimas. Aprūpinkite reikiama įranga ir viskuo, kas būtina, vaikų ligonines, kad sunkiai sergančių vaikiukų tėvams nereikėtų metai iš metų stovėti su ištiesta ranka. Palengvinkite ir taip sunkią naštą žmonėms, kurių šeimas užklupo nelaimė.
Raskite būdą apsaugoti asocialiose šeimose gyvenančius vaikučius nuo patyčių ir smurto.
Imkitės spręsti šią problemą iš esmės, kad atsivertus laikraštį ar klausant žinias nesišiauštų iš siaubo plaukai, o gerklėje nestrigtų graudulio gumulas dėl dingusių, suluošintų ir kitaip skriaudžiamų vaikų.
Turėdami galimybes, mes ir patys sugebėsime išugdyti savo vaikus dorais, Lietuvą mylinčiais piliečiais.
