Klausiausi, kaip laidoje „Nuo... iki“ apie buvusią karjerą grupėje „Naujosios pupytės“ kalba Neringa Šiaudikytė ir man buvo neapsakomai liūdna.
Liūdna, kad Lietuvoje tiesiog nėra kitų kelių. Ir tapti tokios grupės nare yra tiesiausias kelias į populiarumą. Lietuvoje kasmet vyksta įvairūs muzikiniai projektai, kuriuose dalyvauja šimtai puikiai dainuojančių jaunuolių. Projektas baigiasi, o buvusios projektų žvaigždutės pašmėžuoja televizoriaus ekranuose, susirenka komentarų internete ir tyliai užgęsta nežinioje. Vargu, ar kas nors po mėnesio apskritai prisimena jų vardus.
Prasimuša vienetai, o ir tie retai tampa pirmo ryškumo žvaigždėmis. Galima Neringą smerkti pasukus lengviausiu keliu, bet ar nors vienas suvokiam, koks tai sunkus pasirinkimas? Pamiršti apie solinę karjerą, susitaikyti, kad projektui užgesus tu niekam nebereikalingas, pamiršti apie populiarumą... ar eiti ten, kur būsi daugiau matomas nei klausomas, bet visgi – liksi scenoje.
Kaltinti, kad Neringa pasirinko būtent tokią karjerą, labai lengva. Labai lengva paniekinančiai prisimerkus išrėžti: „Et, dainuoja papais, veliasi į skandalus.“
O juk šitas kelias – ne pats lengviausias. Dabar Lietuvoje Neringa išties populiari, puikiai žinoma. Tik kokia kaina?
Gaila, ne dėl gražaus balso, kuriuo tikrai gali didžiuotis, ne dėl vokalinių sugebėjimų ir laurų tarptautiniuose konkursuose. Daug internetine erdvėje sklandančios informacijos apie N.Šiaudikytę – visai ne apie muziką, o apie merginos išvaizdą. Neringa numetė svorio, Neringa didžiuojasi tobula figūra, Neringa ryžosi pasitobulinti išvaizdą pas plastikos chirurgus, Neringa netiki natūraliu grožiu...
Nors apie tokią karjerą ir tokį populiarumą svajoja tūkstančiai merginų, vargu, ar jos bent nujaučia, kas jų laukia. Pačiai Neringai buvimas „Naująja pupyte“ didelio džiaugsmo neatnešė. Tikiuosi, tik kad gal kokia nors svajoklė ją išgirdo, atsitokėjo ir suprato – ne kažin koks džiaugsmas visą laiką gyventi „po presu“.
Nevalgyk, o galop pasidaryk kelias plastines operacijas, kad tilptum į pašto ženkliuko dydžio sceninius kostiumus. Elkis ir kalbėk taip, tarsi būtum naivi kvaišelė, kad žmonės nesuprastų – turi smegenis ar neturi. Susitaikyk su tuo, kad tavo asmeninis gyvenimas bus narstomas po kauliuką. Jei nustos apie tave kalbėti, mikliai įsivelk į kokį nors skandalą ar nusimesk drabužius. Susitaikyk su tuo, kad kai tave lies purvais, verks ir tavo artimieji.
Tikiuosi, kad Neringai pavyks siekti solinės karjeros ir sužibėti scenoje, surinkti būrius dėkingų klausytojų, o ne žiūrėtojų. Kad pagaliau ji bus įvertinta kaip dainuojanti, o ne atrodanti.
Jei tik šią laidą būtų pažiūrėję jaunos naivios mergaitės, kurioms atrodo, kad žvaigždžių gyvenimas – tai nuolatinė pasaka... Jei tik jos žinotų, kad nė viena nuostabiai atrodanti žvaigždė tokia negimė, o puikiai atrodo badavimo, profesionalių fotografų, brangių kosmetologų, stilistų ir plastikos chirurgų dėka – gal tada mažiau kompleksuotų dėl to, kokios yra.
Kartą, vienoje miesto šventėje man teko matyti graudų vaizdelį. Scenoje „dainavo“ ne pupytės, o kita tuo metu populiari merginų grupė. Suaugę žmonės abejingai stovėjo aplink ir nelabai kreipė į jas dėmesį, bet atsirado ir šokančių. Kas jie buvo?
Laisvoje erdvėje priešais sceną strapaliojo ir linksminosi vaikai, kelios tuoj į paauglystę žengsiančios mergaitės. Joms viskas patiko, joms viskas buvo gražu. Ar ne graudu?
Jei vieną dieną mano dukra ateitų ir pasakytų, kad nori būti kažkuo panašiu į pupytes, aš velniškai nusiminčiau. Pagalvočiau, kad kažką padariau ne taip... manau, suprasite kodėl.
