Apsilankė Klaipėdos zoologijos sode – nusprendė netylėti

Internete pasipylė straipsniai, žmonių ir valdžios institucijų komentarai. Pažeidimai aptikti, nustatyta, kad narvuose, kur gyvena pumos, tigrai ir vilkai, telkšo balos. Taip pat neišvalytas mėšlas. Ir tai paskelbė pats Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.

Mano kaip paprastos pilietės pastebėjimu, bėdos ties purvu ir mėšlu nesibaigia. O įstatymai, apibrėžiantys gyvūnų teises ir jų gerovę, atrodo kaip iliuzija.

Galėčiau pradėti savo pastebėjimus dėstyti nuo to, kad apsilankius sekmadienį, kai, mano galva, žmonių srautas vienas didžiausių (buvo apie 16 valanda), prižiūrėtojų nemačiau, tik bilietus parduodančią kasininkę, moterį tigriukų voljere ir ledų pardavėją.

Manau, prižiūrėtojų budėjimas teritorijoje ir lankytojų elgesio stebėjimas yra daugiau nei būtinas.  Žmonės erzina gyvūnus, juos provokuoja, kad jų poza būtų palankesnė fotografavimui. Maitina atsineštu maistu, į narvus net kiša pakuotes. Pavyzdžiui, mačiau gulintį jogurto indelį. Kiša į narvus rankas paglostyti, kas griežtai draudžiama.

Man asmeniškai labai liūdnai atrodė kai kurių narvų surūdijusios grotos. Narvuose beveik nėra augmenijos, išskyrus dideles, beveik metrines dilgėles ir keletą apsususių medžių, kurie baigia nudžiūti, ko gero, nuo gyvūnų šlapimo. Dalyje narvų augmenijos visiškai nėra, net tų nudžiūvusių medelių, kurie sudarytų bent šiokį tokį pavėsį.

Galvijų kanopos skendi mėšle. Klausimas – kokios gali būti tokių gyvenimo sąlygų pasekmės gyvūnų kanopoms? Skausmas? Kanopų deformacijos? 

Apie didžiules balas, kurios apima visą narvo teritoriją, net nekalbu, nes, pasak sodo direktoriaus, nėra ko norėti, kai 5 savaites lyja. Bet aš manau, jog turėtų būti daromas drenažas, kasami melioracijos grioviai ir iš anksto apgalvojama gyvūnų gerovė stichijos atveju. Katės gulėjo aukštai gultuose, nes nebuvo sauso lopinėlio ant žemės.

Mano nuomone, gyvūnams nepakanka vietų miegojimui. Juk negali banda vilkų sulįsti nakčiai į dvi šuns būdas. Likusieji lieka miegoti ant betono? O kas vyksta, kai lyja, sninga ar pučia didžiulis vėjas, kruša? Juk pastaruoju metu Lietuvoje orai mums pateikė daugybę siurprizų ir išdaigų. Nemačiau nei vienos vietos, kuri primintų natūralų gyvūno guolį, ir jis galėtų tikrai pasislėpti.

Kai lankiausi, smarvė teritorijoje man buvo baisi. Tą dieną buvo karšta, vanduo narvuose atrodė purvinas, pažaliavęs ir nemalonaus kvapo.

Vilkai viename narve atrodė kaulėti. Vienas patinas nesudarė sveiko ir tvirto gyvūno įspūdžio. Jis atrodė nuvargęs ir išsekęs, eisena vangi. Priėjo prie batono kriaukšlės ir ėmė ją ėsti. Atrodė tragiškai liūdnai. Kiti vilkai buvo stambesni, atrodė sveikiau, tačiau gulėjo ant betono su mažu lopinėliu pavėsio.

Dar mane labai nustebino voverių voljeras. Jos lakstė nežmonišku greičiu. Žmonės stovėjo ir juokėsi, o man jos atrodė sutrikusios psichikos, pasimetusios. Pažvelgusi į voljero apačią giliai nustebau, pamačiusi dienos metu lakstant ežiukus. Jie tiesiog lakstė iš kampo į kampą. Arba aš visiškai nieko nenusimanau apie gyvūnus, arba jų biologinis ritmas visiškai išsiderinęs.

Liūdna buvo matyti prie pat tvoros sėdinčias kates, tigrus, pumas ir tuščiu žvilgsniu žiūrinčius į nieką. Jų netrikdė už metro esantis smalsuolių būrys. Jos tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo į nieką. Beždžionių buvo neįmanoma su vaiku stebėti, nes jos kaip išprotėjusios trankėsi į grotas, daužėsi ir cypė.

Prie mano akių trys merginos nusprendė pasidaryti „selfie“ su lamomis. Lama blaškėsi, pradėjo lipti per statybinių atliekų krūvą. Jaudindamasi dėl gyvūno gerovės merginas griežtai sudrausminau ir paprašiau duoti ramybę gyvūnui.

Kitas vaikinas juokėsi iš jaučio ir kišo jam į šnervę pirštą, siūlė tai padaryti ir savo merginai. Jam tiesiog buvo labai juokinga, kad jaučio šnervė tokia didelė, jog į ją telpa pirštas. Kur tuo metu buvo prižiūrėtojai? Ar nereikia šviesi lankytojų apie elgesį su gyvūnais ir pagarbą jiems?

Manau, visi žinome vaizdą, kai mažamečiai vaikai tampo mažyčius kačiukus. Tokį vaizdą priminė mažųjų tigriukų voljeras. Jie buvo tampomi suaugusių vyrų ir moterų, bandė sprukti, bet sumokėti 15 eurų ir nuotraukos buvo svarbiau. 

Mano nuomone, tigrai nėra tie gyvūnai, kurie turėtų būti jaukinami, glostomi ir niurkomi. Tad ar nepažeidžiamos gyvūnų teisės, pelnantis iš lankytojų bendravimo su tigrais?