„Netyčia nugirdau, kad „pyst“ yra ištiktukas. Atsiverčiau „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (2000 metų leidimo) ir išsiaiškinau, kad ištiktukas – nekaitoma kalbos dalis, reiškianti veiksmų sukeltus garsus, vaizdus ar pojūčius.
Labai susirūpinau, koks veiksmas galėtų sukelti „pyst“ garsą, vaizdą ar pojūtį. Jei galit, priminkit“, – prašė vyras ir ironizavo, kad jis, kaip senjoras, gal ką jau užmiršo.
VU Lietuvių kalbos katedros prof. dr. Irena Smetonienė paaiškino, kad „pyst“ turi ne vieną reikšmę.
„Pyst“ iš tiesų yra ištiktukas. Tik norint sužinoti, ką jis reiškia, reikia ieškoti ne ištiktuko apibrėžimo, o paties žodžio reikšmės. Atsiverčiame „Lietuvių kalbos žodyną“ (jis yra internete, tad paieška ypač paprasta) ir matome, kad šis ištiktukas turi dvi reikšmes:
1. pykšt (smūgiui žymėti): Ans mun tik pýst į ausį! (Tirkšliai) Pýst par galvą su pagaliu! (Kuršėnai);
2. netikėtam veiksmui nusakyti: Pýst virvė i nutrūko (Kuršėnai). Pýst pašalpą gavau (Vainutas).
Kaip matome, žodis nieko bendro neturi nei su keiksmažodžiais, nei su kokia kita bjauria potekste. Atkreipiu dėmesį, kad visi pavyzdžiai užrašyti Žemaitijoje, vadinasi, kitų Lietuvos regionų žmonėms žodis gali būti nežinomas. Minėtame žodyne yra daugybė žodžių, vartojamų tik vienoje tarmėje. Tikriausiai dėl siauros tarminės vartosenos „pyst“ neįtrauktas ir į „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“.
Taigi, žodis egzistuoja, žemaičiai jį vartojo, vartoja ir vartos, o jeigu kitų tarmių atstovams jis kelia kokias negeras asociacijas, tegul jo nesimoko“, – patarė I.Smetonienė.
