Visų pirma, manau, kad akcija vyks pagal tradicines lietuviškas taisykles: prieš tris protesto dienas, išgąsdinti tuščio šaldytuvo šmėklos, visi puls į parduotuves, kad apsirūpintų maistu, muilu ir skalbimo milteliais. Apimti baimės aplankys dar ir vaistines, kad nusipirktų būtinų vaistų atsargų, ir padarys baudžiamiems prekybos tinklams tokią apyvartą, kad anie iš pelno galės pasišvilpaudami ramiai gyventi ne 3, o 30 dienų.
Be nė vieno nusmurgusio pirkėjo. Ir toliau ramiausiai iš mūsų juoksis.
Antra. Viskas sugrįš į vėžes ir bus kaip buvę. Pasipiktinimo bangos greit pakyla, bet greit ir nusileidžia. Ką tik visi piktinosi geriančiais tėvais ir jų vaikučiais, kenčiančiais nežmoniškas sąlygas. Visi purkštavo, kėlė triukšmą ir... mažiau nei per savaitę pamiršo tuos vaikučius.
Vargu, ar dabar kam nors rūpi tie nelaimingi vaikai, toliau vegetuojantys griūvančiuose namuose, apsupti prasigėrusių monstrų. Kiek pamenu, tų vaikų garbei nebuvo sukurta net darbo grupė, skirta bent jau imituoti darbą dėl jų.
Trečia. Prekybos centrai mielai prisidės prie šitos artėjančios pramogos. Jau dabar skelbiasi, kaip atsakys į tautos pasipiktinimą ir pažadą jų daugiau nemylėti ir nelankyti.
Tad per tas tris dienas žadu važinėti visur ir pirkti su džiaugsmu. Spėju, akcijos pasipils kaip iš gausybės rago, tad bus galima pasinaudoti proga ir nusipirkti šio bei to adekvačiomis kainomis, nestovint kilometrinėse eilėse bei nesidaužant alkūnėmis prie nupigintų prekių lentynų.
Ketvirta. Jaučiu solidarumą prekybos tinklų darbuotojams. Esu įsitikinęs, kad už gegužės mėnesį šie vargšai, ir taip gaunantys menkus atlyginimus, gaus dar mažiau nei įprasta. Ir nors iš esmės nė vienas prekybos centras nepatirs jokių žymių nuostolių, darbuotojams galės kabinti makaronus – oi, nuostoliai. Oi, nežmoniški nuostoliai, neturim iš ko jums mokėti, todėl šekit trečdaliu mažiau ir džiaukitės. Ačiū, kad mums vergaujate.
Nors skaičiuojant pelną, gautą per Motinos dieną ir didįjį pirkimo vajų prieš protestą, centrai veikiausiai dar ir užsidirbs.
Ir penkta. Artėjantys rinkimai. Bijau, kad kol rėksim ir putosim, visa energija išeis „per švilpuką“ ir vėl nubalsuosime už tuos pačius. Vėl augs Vijūnėlės dvarai. Vėl pagal atlyginimų ir perkamosios galios santykį vilksimės Europos uodegoje ir nuolankiai lauksime, kol ateis geras dėdė ir viską už mus sutvarkys.
O jei kalafiorai atpigs (keista būtų, jei neatpigtų, juk prasideda jų sezonas), tai ir visai nurimsime. Jei piktinsimės, tai tik komentaruose.
Be to, nemėgstu išverstaskūrių. Puikiai prisimenu, kaip sukilo žmonės ir liejo purvą streikuojantiems mokytojams ant galvų už tai, kad šie išdrįso pareikšti – ne viskas šitoje valstybėje yra gerai.
Bandė mokytojai pakelti galvą, o mes jiems bam per makaulę: „Sėdėkit, glušiai, nieko nereikalaukit, užsimanėt mat gyventi geriau, svaigstat apie kažkokį orų atlyginimą.“
O dabar mat visiems blogai, visi nepatenkinti. Tai kodėl nėjot į gatves ir nekėlėt triukšmo kartu su kovoti išdrįsusiais pedagogais? Kalafiorai tuo laiku buvo pigesni?
