Ne, nesakau, kad mušti vaikus yra gerai. To neturėtų būti civilizuotoje visuomenėje. Perskaitėte šį žodį? C-i-v-i-l-i-z-u-o-t-o-j-e. O šį jauną pedagogą Vytenį Rimkų jau seniai supa sulaukėję ir su aplinkiniais nesiskaitantys mokinukai.
Tai sakau drąsiai, nes pati lankiau pamokas pas V.Rimkų toje pačioje Papilės Simono Daukanto gimnazijoje. Mačiau, kaip su juo bendrauja paaugliai, todėl nuoširdžiai stebiuosi, kad V.Rimkus mokiniui trenkė tik dabar.
Niekur nebuvo paminėtas faktas, kad šioje gimnazijoje V.Rimkus dirba jau gerokai ilgiau nei trejus metus. Į Papilės Simono Daukanto gimnaziją jis atėjo prieš šešerius metus. Tiesa, tuomet jis etato neturėjo – pavaduodavo susirgusią technologijų ir braižybos mokytoją.
Štai per tas braižybos pamokas V.Rimkus mums, vyresniųjų klasių mokiniams, ir pasiguosdavo dėl teroro, kurį jam tekdavo iškęsti bendraujant su 5-7 klasių mokiniais.
Kad moksleiviai peržengia visas leistinas ribas, mačiau savo akimis.
Kartą atėjome į braižybos pamoką kiek anksčiau. Radome klasėje daiktus besikraunančius šeštokus. Tuo metu tik pavaduojančiu mokytoju dirbęs V.Rimkus surašė aukščiausius pažymius visiems, kurie stengėsi ir dirbo per pamoką. Keikūnams ir ramybės draustėjams jis suraitė po aštuonetą. Vienas mokinių įsižeidė ir pradėjo rėkauti bei grasinti, kad subraižys mokytojo automobilį arba pradurs padangas.
Ir žinote ką? Pabandžius paguosti mokytoją, jog tai tik vaikiški grasinimai, V.Rimkus mums atsakė, kad sykį jo automobilis nukentėjo, kol buvo pastatytas gimnazijos automobilių stovėjimo aikštelėje. Beje, tai buvo pirmieji jo darbo mėnesiai.
Po to V.Rimkus išsikalbėjo. Pavyzdys iš pamokos: kol vienas mokinys susikišęs pirštus į ausis rėkė, kad negirdi pedagogo, kitas atsistojo ir nusimovė kelnes. Ar galite įsivaizduoti, kad visa tai vyko pamokos metu?!
Sakysite, liurbis, jei negali susitvarkyti su paaugliais? O dabar pagalvokite kitaip. Kaip jaunam vyrui užsitarnauti pagarbą, kai provincijos gimnazijoje mokai menų?
Apskritai, jaunam, iš šalies atėjusiam mokytojui mažame miestelyje, kur visi visus pažįsta, labai sunku įvesti savo tvarką. Tiesą pasakius, neprisimenu nė vieno, kuriam būtų pavykę tai padaryti. Skundai direktoriui – bereikšmiai, nes dėl jų mokinių teroras tik didėja. O ir tėvams nerūpi, kaip jų atžala elgiasi mokykloje.
Todėl noriu palinkėti V.Rimkui stiprybės, brendant iš šio skandalo. Nepaisant visko, esate puikus mokytojas!
