Diktorė, TV laidų vedėja Regina Jokubauskaitė bandė manipuliuoti, siūlydama policijos pareigūnams įvairias „atsilyginimo“ formas už tai, kad nusižengimas nebūtų registruojamas. TV laidų prodiuseris ir vedėjas Arūnas Valinskas elgėsi atvirkščiai – nebandė išsisukinėti ar meluoti, viešai pripažino savo atsakomybę, priėmė artimų žmonių kritiką ir savo klaidą pateikė visiems kaip pavyzdį, kaip nedera elgtis.
Situacijos beveik tokios pat, tačiau „poskonis“ abiem atvejais liko labai skirtingas. A.Valinskas pasielgė garbingai. R.Jokubauskaitės atveju į tolesnį santykių aiškinimąsi, padedant žurnalistams, klimpo ji pati. Kartu buvo tempiamas jaunas pareigūnas, kuriam teko sustabdyti televizijos diktorę ir su ja bendrauti.
O dabar įsivaizduokite save panašioje situacijoje. Vykdote savo darbą, o kitas žmogus bando jus psichologiškai spausti, siūlo įvairius nelegalius ar amoralius dalykus, manipuliuoja. Kaip jūs jaustumėtės? Man būtų pikta ir bjauru. Būtų sunku tramdyti savo emocijas ir išlikti profesionaliam.
Pareigūnas Vitalijus profesionaliai suvaldė tiek situaciją, tiek savo emocijas, elgėsi su moterimi mandagiai ir žmogiškai. Aš visiškai suprantu jo emocingus teiginius socialiniame tinkle, nes tokių situacijų pareigūnai patiria kasdien ne po vieną ar dvi. Ir kantrybės ne visuomet užtenka.
Palaikau šio pareigūno raginimą vairuoti blaiviam, nepažeidinėti taisyklių ir nereikės nieko kaltinti ar viešai išsisukinėti. Ne pareigūnas kaltas, kad girtas pilietis sėda prie vairo ar kitaip nusižengia taisyklėms. Ir šiuo atveju nereikia versti kaltės patruliui Vitalijui Vaitkevičiui.
Verčiau atsigręžkime į save, o jei to neužtenka – dar kartą pažvelkime į tų žmonių, kurie prarado savo artimuosius dėl girtų vairuotojų kaltės, akis. Ar jų skausmas gali sustabdyti tave, kai renkiesi vairuoti išgėręs taurę, ar ne?
Ir dar noriu pridurti, kad vaizdo įrašas į viešumą pateko ne policijos iniciatyva. Jį nusprendė rodyti televizijos laidos kūrėjai, tad kaltinimas, jog pareigūnai viešina tokius įrašus, yra neteisingas. Mano nuomone, panašūs įrašai apskritai neturėtų būti viešinami arba viešinami tik tais atvejais, kai tai būtina dėl visuomenės intereso, kai jais nėra žeminamas žmogaus orumas ir nėra vaikomasi pigių sensacijų.
