Taigi situacija. Ryte suskamba žadintuvas, su vyru keliamės. Pirmas dalykas – užsikaisti kavos ir įsijungti radiją.
Buvau iš vakaro sumaniusi pranešti, kad už 400 eurų nusipirkau „Michael Kors“ rankinę ir bijodama jo reakcijos kelias dienas slėpiau spintoje. Kikenau įsivaizduodama, kaip atvimpa jo žandikaulis.
Taigi, jau žiojausi ištarti savo meliuką, kai vyras paspaudė radijo įjungimo mygtuką. O ten pirmi vedėjos žodžiai – kad šiandien Melagių diena!
„O, balandžio 1-oji“, – kilstelėjo antakius vyras.
Viskas! Staigmena ir juokas – sugadinti... Nuotaika sugadinta... Ir laidos vedėja faktą, kad šiandien Melagių diena, per valandą pakartojo gal 3 kartus.
Atsiprašau, bet kodėl būtina gadinti žmonėms šventę? Negi žmonės patys jau neturi smegenų ir negali pasižiūrėti į kalendorių be jūsų pagalbos?
Balandžio pirmosios pokšto esmė ir yra ta, kad pirmas prisiminęs, kokia šiandien diena, laimi, nes jam pavyksta apgauti, o jo taip lengvai neapgausi. Tai toks žaidimas. Deja, šiandien jis buvo visiškai sugadintas.
Ir ne tik apie šiandien kalbu. Ne, to negana. Jau išvakarėse per kokius tik įmanoma kanalus skelbta, kad va, rytoj Melagių diena, sužinokite, kaip apgauti savo draugus. Ačiū, ačiū, mielieji! Ką aš daryčiau be jūsų!
Ir dar. Turiu mažų vaikų, kurie ne tik tiki Kalėdų seneliu, bet jau ir sugeba suvokti, ką girdi per radiją ir televiziją. Praėjusių Kalėdų laukimas buvo kažkoks košmaras – neįmanoma įsijungti nei radijo, nei televizoriaus: „Pirkite kalėdines dovanas ten! Čia kalėdinės dovanos geriausios! Čia kalėdinių dovanų miestas!“
Sukis po to kaip nori, bandydamas paaiškinti vaikui kalėdinius niuansus ir netapti visišku melagiu.
Gal galima būtų pagaliau nustoti gadinti žmonėms šventes, negi neliko šventų dalykų?