Atvažiavome sutvarkyti kapo ir apakom. Kapas, kuris buvo visas baltas ir švytėjo milijonu baltų žiedų, liko žalias. Visi iki vieno žiedai buvo nukirpti. Būtent – žiedai.
Net ten, kur buvo vainikas, o po juo – gėlės, ir ten nieko nelikę. Vainikas atitrauktas, iš po jo nukarpytos gėlės, o tada uždėtas atgal, bet irgi – visas nukarpytas. Aplinkui buvo dar trys panašūs kapai, tiesa, jų plėšikai nebuvo tokie tvarkingi – viskas išvartyta.
Liko tik dirbtinės gėlės, o gyvos – visos nuskabytos. Mama labai susijaudino, net pradėjo drebėti. Mes irgi susinervinom – kaip šitaip galima? Klaiku.
Kitą dieną pasikalbėjome šeimoje, ir giminaitė iš kito miesto pasakė: „Pas mus tokių bajerių nebūna.“
Gal žmonės mažesniuose miesteliuose padoresni? O gal tiesiog neturi kur ir kam tų žiedų parduoti. Įdomu, ką su jais galima veikti? Tikriausiai perparduoti bobulėms, prie kapinių ar turgelyje prekiaujančioms gėlėmis, kad jos žiedus įpintų į savo vainikus ir kompozicijas.
Bet kaip juos perka? Negi nesupranta, iš kur tie žiedai atkeliavę? Baisu, kaip žmonės taip gali.
***
Vilniaus Karveliškių kapinių vadovas Darius Jakutonis sakė, kad apie tokį atvejį, kaip laiško autorės, dar neteko girdėti.
„Pirmą kartą girdime, kad nupjaustomi žiedai kapinėse. Greičiausiai čia gyvūnėlių darbas, kurie užklysta į kapines ieškodami maisto – dažniausiai žiemos metu.
Ką daryti? Yra tokios nenugalimos jėgos (force majeure), aplinkybės. Su gamta sunku kovoti. Šiuo atveju medžiotojų kapinėse nepastatysi, o sargų – taip pat ne.
Vilniaus miesto kapinėse, kaip ir kitose kapinėse, daug atvejų, kai žmonės skundžiasi augalų, metalinių detalių vagystėmis. Apšviesti visas kapines, pastatyti filmavimo kameras ar samdyti patruliuojančius ekipažus nėra galimybių, todėl siūlytume kapavietes puošti minimaliai išlaidų reikalaujančiais augalais ir kitais elementais“, – sprendimą pasiūlė D.Jakutonis.
