Mums vaikštant, pastebėjau porą su vokiečių aviganiu. Jie ėjo mūsų link. Iš matymo aš juos pažįstu. Iš pradžių pamaniau, kad šunį jie veda su pavadėliu ir antsnukiu, kaip ir priklauso. Bet paskui pamačiau klydęs.
Kiek priartėjęs prie mūsų, šuo pasileido bėgti. Žinote, jausmas tikrai nekoks. Mano merginai jis sukėlė daug išgąsčio – ji paniškai bijo šunų. Pamačiusį šunį, bėgantį jos link, mano mergina sustingo, sušuko ir pakėlė rankas. Visa išbalo...
Priėję šeimininkai lyg niekur nieko pasišaukė augintinį ir jau norėjo eiti! Bet aš paklausiau, kaip jie vedžioja tą šunį. Juk parke yra mažų vaikų ir senyvo amžiaus žmonių! O šuo – neprognozuojamas gyvūnas.
Jie man atšovė, kad parkas yra visų, ir nėra čia ko vaikščioti, jeigu visko bijai. Bet argi neturėtų šuo viešoje vietoje būti su antsnukiu ir pavadėliu?
Būtų įdomu sužinoti kitų nuomonę šiuo klausimu. Kaip vedžiojate savo šunis?
