„Sausio 26 dieną savo sūnų paskiepijome privalomąja MMR „Priorix“ vakcina nuo tymų, raudonukės bei kiaulytės. Prieš skiepijant, klausinėjome šeimos gydytojos apie galimą šalutinį poveikį, vakcinavimo riziką ir vakcinos savybes, tačiau mums buvo pateikta informacija, jog skiepas yra visiškai saugus ir negali sukelti jokių ilgalaikių pasekmių.
Kaip trumpalaikį šalutinį poveikį gydytoja paminėjo tik paraudimą skiepijimo vietoje. Į konkretesnius klausimus apie vakciną ir jos riziką mums nebuvo atsakyta. Gydytoja tiesiog pasakė: „Aš nesigilinau į tai.“
O mums svarstant, darė spaudimą: „Jūsų laikas svarstymui šiame kabinete baigėsi.“
Kur tada informuoto apsisprendimo galimybė?“, – laiške redakcijai klausė Tomas.
Vaikas pasijuto blogai
„Kitą dieną po vakcinos vaikas tapo irzlus, nevalgus, sutriko jo miegas, – toliau pasakojo vyras. – Vėliau prisidėjo nežymus kosulys (2-3 kartus per dieną). Visas dienas po skiepijimo su vaiku buvome namuose ir laukėme, kol pasveiks. Temperatūra nebuvo pakilusi, todėl nematėme reikalo kreiptis į gydytoją.
Vasario 5 dieną, po pietų sūnui pradėjo kilti temperatūra (14 val. buvo apie 38 laipsnius). Pasidarė vangus, užmigo, nors ką tik buvo atsibudęs po pietų miego. Skambinome į polikliniką, pranešėme apie vaiko būklę, paminėjome, kad vaikas po skiepo. Versija, kad tai gali būti skiepo komplikacija, iš karto buvo atmesta.
Šeimos gydytoja tuo metu nebedirbo, todėl mums buvo pasiūlyta kreiptis į ligoninę, jei situacija pablogėtų. Kai grįžau iš darbo, vaikas buvo prabudęs, linksmas, tačiau kiek pablyškęs. Apsidžiaugė, jog grįžau iš darbo, apkabino. Po kurio laiko pasiprašė mamos pieno, mama jį pamaitino. O tada prasidėjo košmaras...
Pradėjo mėlti
Vaikas, kuris visada būna judrus, gulėjo ir nejudėjo. Tik dairėsi išsigandusiomis akimis, visiškai nepajudindamas galvos. Su žmona nesupratome, kas vyksta. Vaikas ramus, nejuda, neverkia, tik dairosi. Pradėjome kalbinti, tačiau jis neatsakė, tiesiog toliau dairėsi. Pradėjo darytis neramu, pamatavome temperatūrą – 38,5 laipsnių.
Davėme paracetamolio žvakutę. Tačiau nuo jos nepagerėjo – vaikas pradėjo sunkiai kvėpuoti. Paskambinome pagalbos telefonu ir pasakėme, jog mūsų vaikas dūsta. Greitoji pagalba važiavo 10 min. Kol laukėme, vaikas pradėjo mėlti. Nebegirdėjau ir nebejaučiau jo kvėpavimo.
Atvykusi greitoji nedelsiant davė deguonies kaukę, mažinome vaiko temperatūrą jį vėsindami. Vaikas trumpam „atgavo spalvą“. Netoliese nebuvo laisvų reanimobilių, todėl greitoji pagalba nusprendė sūnų vežti į ligoninę patys, tiesiai į vaikų ligoninės reanimacijos skyrių.
Greitosios pagalbos automobilyje situacija negerėjo, vaikas buvo leisgyvis, beveik nereagavo į aplinką. Visa tai truko apie 30 min., iki patekome į reanimaciją.
Reanimacijos skyriaus durims užsidarius, pasijutome saugūs. Dėkojame medikams už kokybiškai suteiktą skubią medicinos pagalbą. Bet tai tik viena mūsų istorijos dalis.
Negavome jokių atsakymų
Nuo pat skambučio pagalbos telefonu, medikams ir visam personalui teikėme informaciją apie tai, jog vaikas buvo paskiepytas ir nuo skiepo buvo praėję tik 10 dienų. Tačiau visi kaip susitarę iš karto neigdavo, jog tokia reakcija gali būti dėl vakcinos – esą, per daug laiko praėjo nuo skiepijimo.
Faktą, jog vakcina gali būti susijusi su mūsų vaiko būkle, mums neigė 7 skirtingi gydytojai 4 dienas, praleistas ligoninėje. Girdėjome įvairiausių versijų apie tai, kodėl mūsų vaikas tapo nervingas, kodėl sutriko jo miegas, apetitas, pakilo temperatūra, prasidėjo traukuliai ir kodėl jis duso.
Pirmoji versija – gripas. Tyrimams mėginį paėmė antrą dieną ligoninėje, tačiau rezultatai buvo neigiami.
Kita versija – „neįvardyta kvėpavimo takų infekcija“. Jos šiuo metu tikrai siaučia. Tačiau pradėjus klausinėti, kodėl kvėpavimo takų infekcija „Priorix“ informacniame lapelyje yra nurodyta kaip vakcinos komplikacija, o mūsų infekcijos gydytojai nelaiko vakcinos šalutiniu poveikiu, atsakymų negavome.
Bijojome likti be medikų priežiūros, nežinodami tikrųjų vaiko dusimo priežasčių.
Klausimai pasirodė absurdiški
Ketvirtos dienos vakare, mums būnant ligoninėje, vaikui išbėrė pilvą ir nugarą. Nedelsiant apie tai informavome gydytojus. Šio bėrimo gydytojai niekaip nebegalėjo priskirti kvėpavimo takų infekcijai. Penktą dieną bėrimas išplito į rankas ir kojas.
Norėdami paaiškinti bėrimą, gydytojai pradėjo klausinėti, ar nedavėme vaikui alergiją galinčio sukelti maisto. Tačiau tokie klausimai mums pasirodė visiškai absurdiški – mūsų vaikas niekada iki šiol nebuvo išbertas ir ligoninėje nevalgė jokio maisto, galinčio sukelti alergiją.
Uždavėme gydytojams klausimų. Ar „Priorix“ vakciną sudaro gyvi virusai? Koks jų inkubacinis periodas? Ar mūsų vaikui pasireiškę simptomai neatitinka „Priorix“ vakcinos informaciniame lapelyje nurodytų šalutinių poveikių?
Tik tada gydytojai po 4 dienų neigimo buvo priversti pripažinti, jog mūsų vaikui dusimo ir traukulių priepuolį galėjo sukelti vakcina nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės.
Tai galiu drąsiai teigti, nes mūsų vaiko ligos dokumentuose yra aiškiai parašyta: „Negalime atmesti pašalinės reakcijos į skiepą“. Ir nėra pateikta jokios informacijos apie tai, kas kitas galėjo sukelti tokią mūsų vaiko organizmo reakciją.
Nesuteikia išsamios informacijos?
Savo asmenine istorija nenoriu įtikinėti kitų tėvų neskiepyti savo vaikų. Tačiau mano manymu, Lietuvoje yra labai didelių problemų dėl dviejų dalykų.
Pirma. Šeimos gydytojai tėvams nesuteikia išsamios informacijos apie skiepus ir su jais susijusią riziką. Nepaisant to, tėvai yra verčiami pasirašyti, jog tokią informaciją gavo ir sutinka skiepyti vaikus. Nors toks sutikimas nėra tėvų valios išraiška – tėvai yra priversti skiepyti vaikus, nes kitaip vaikas nebus priimtas į darželį.
Antra. Per mažai nagrinėjamas skiepų bei vaiko sveikatos sutrikimų ryšys.
Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2015 metais Lietuvoje nuo „Priorix“ vakcinos nesukarščiavo, vakcinos vieta neparaudo ir neįvyko jokių kitokių šalutinių poveikių (išskyrus vieną encefalomielito, t.y. smegenų uždegimo atvejį), nė vienam vaikui (minimą ataskaitą galite rasti čia – Red.). Tai yra tiesiog neįtikėtina, nes, remiantis vakcinos informaciniu lapeliu, lengvas šalutinis poveikis pasireiškia daugiau nei 1 vaikui iš 10.
Pabandykite paklausinėti aplinkinių, kurie savo vaikus 2015 metais skiepijo „Priorix“ vakcina, ar po skiepo jų vaikams nebuvo pakilusi temperatūra.
Esu įsitikinęs, jog turiu turėti galimybę priimti sprendimą dėl rizikos, ateityje vaiką skiepijant vakcinomis, dėl kurių jis gali uždusti. Tokios sprendimo laisvės šiuo metu aš neturiu“, – savo nuomonę išsakė Tomas.
ULAC įtaria, kad pasakojimas – provokacija
Redakcija kreipėsi į ULAC. Paklausėme, kokia yra MMR „Priorix“ vakcinos nauda, koks galimas šalutinis poveikis ir ar įmanoma, kad nupasakota vaiko būklė galėjo būti sukelta skiepų.
Tačiau ULAC Švietimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Beata Bukotaitė komentuoti atsisakė.
„Mūsų medikai nekomentuos. Juk kokie komentarai gali būti „gal taip, o gal kitaip“? Kokie gali būti komentarai apie skiepų naudą tokios neigiamos emocinės istorijos fone?
Kodėl tėvai kreipiasi į žiniasklaidą, o ne oficialaus tyrimo, apie kurį sužinotume ir mes? Gal tai provokacija, anoniminė antivakcininio judėjimo istorija, kurių gausu internete?“, – klausė B.Bukotaitė.
Klinika: „Tėvai buvo informuoti“
Klinikos, kurioje vaikas buvo skiepytas (pavadinimas redakcijai žinomas), atstovė teigė, jog tėvai buvo informuoti apie pašalinius vakcinos poveikius: “Vaikas skiepų dieną buvo sveikas, per vienerius metus nebuvo alerginių reakcijų, jokių kitų vystymosi ar sveikatos sutrikimų. Priežasčių atidėti skiepą ar jo neatlikti nebuvo.
Tėvams buvo paaiškinta, kodėl rekomenduojama skiepyti šia vakcina, kokios gali būti komplikacijos susirgus ligomis, nuo kurių yra skiepijama, paminėtos dažniausiai pasitaikančios reakcijos į skiepus.
Tėvai pasirašė sutikimo formą, kurioje paminėtos pagal vakcinos aprašą visos galimos pašalinės reakcijos.
Išsivysčius pašalinėms reakcijoms į skiepus, dėl tolesnio skiepijimo vaikas siunčiamas į ligoninę vaikų ligų gydytojo konsultacijai. Jei nusprendžiama tęsti skiepijimą, skiepai atliekami dienos stacionare, stebima vaiko būklė po skiepijimo.
Į šeimos kliniką po skiepijimo pacientas nesikreipė ir vertinti sveikatos būklės negalime.“
Vakcina išgelbėjo 17 mln. žmonių
Ligoninės, kurioje vaikas buvo gydomas, Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja pabrėžė, kodėl, nepaisant šalutinio skiepų poveikio, skiepyti vaikus reikia.
„Laiške teigiama, jog net septyni gydytojai neigė galimybę, kad vaiko būklė – reakcija į skiepus. Šito komentuoti negaliu, negaliu kalbėti už kitus gydytojus.
Aš manau, kad dabar niekas negali nei įrodyti, nei paneigti, kad tai, kas buvo pacientui, yra šalutinis skiepų poveikis. Lygiai tokie patys klinikiniai požymiai būna esant įvairioms virusinėms infekcijomis.
MMR vakcina išsiskiria iš kitų vakcinų tuo, kad pašalinė reakcija į skiepą dažniausiai atsiranda tik antrą savaitę po skiepo. Skiepas išskirtinis ir tuo, jog savo sudėtimi yra „gyvas“, turi savyje gyvo viruso.
PSO yra paskaičiuota, jog ši vakcina per pastaruosius 14 metų išgelbėjo 17 mln. gyvybių. Todėl abejonių, ar verta skiepytis, nekyla. Būtent MMR vakcina yra įvardijama kaip vienas didžiausių laimėjimų sveikatos apsaugos srityje“, – sakė skyriaus vedėja.
