Esu pasipiktinusi naujųjų lietuvių propaguojama ir aktyviai Lietuvos žmonėms peršama antikultūros propaganda. Teisus Vytautas Juozapaitis, kalbėdamas apie nacionalinę televiziją, tokias laidas kaip „Dainų dainelė“ ir apie tai, kad Lietuvos televizija prastėja.
Deja, visi matome (tik ne naujieji lietuviai), kad nacionalinė televizija įsileido tokias laidas kaip „Klauskite daktaro“, kur gydytojas kalba banalybes. Man tai – kaip viešas silpno patino galių demonstravimas, nes tik silpni patinai vulgariai kalba.
O kitas vedėjas, jaunesnis, taip pat laido vulgarius juokelius. Perjungiau kanalą, nes koktu žiūrėti tokias vulgarybes.
Kodėl „Daktaro Ozo“ laidoje tokių vulgarybių nebūna? Todėl, kad tai ne naujųjų lietuvių, kurie sugeba juokauti tik arklišku humoru, laida. Visas jų humoras – apie žmogaus kūno dalį žemiau bambos.
Apskritai dabar nemokšos, menko išsilavinimo „šoumenai“ pradėjo puolimą prieš tautos kultūrą.
Andrius Užkalnis tyčiojasi iš vyresnių tautos atstovių, išvadindamas jas bobomis auksiniais dantimis, smirdančiomis ir atėjusiomis iš tvarto, nes, matote, jam nepatinka folkloras. Gal jis labai nekenčia savo motinos ir senelių, kurie turėtų būti panašaus amžiaus?
Radijo laidoje apie Vasario 16-osios šventės prasmę kitas jaunasis cinikas aiškino, kad reikia sudeginti visus tautinius rūbus.
O jau tas Algis Greitai, mano galva, yra tiesiog to vulgarumo, kuris sėjamas mūsų kultūroje ir kuriuo žavisi bei seka jaunimas, įprasminimas.
Matyt tai, kad šviesiausius protus išvežė į tremtį arba išžudė, yra dabartinės mūsų menkos kultūros priežastis, nes sovietinė mokykla galėjo išugdyti tik tokius mankurtus.
Gerai pasakė vienas užsienio lietuvis apie tokius prasčiokus naujuosius lietuvius: „Kodėl jūs geriate iš purvinų kultūros vandens telkinių, o ne iš švarių šaltinių?“
Atsakysiu: ogi todėl, kad sovietinė mokykla, pasirodo, atliko nemažą darbą ugdydama mankurtus, kurie, užlipę ant savo tėvų, iškovojusių nepriklausomybę, pečių, dabar juos pačius dergia. O juk būtent tie tėvai sukūrė tokias laidas kaip „Dainų dainelė“. Rizikuodami patekti į kagėbistinius kalėjimus, kūrė folklorinį judėjimą.
Tokie grandai kaip Sondeckis puoselėjo muzikinę kultūrą. Kiti menininkai, apeidami kagėbistinius rifus, puoselėjo įvairias lietuviško meno sritis ir dėl savo patriotizmo nuolat balansavo tarp kalėjimo ir laisvės. Jie suprato, kad reikia visomis galiomis net ir tokiomis sąlygomis puoselėti savo kultūrą.
Todėl ypač bjauru, kai laisvoje Lietuvoje neišprusėliai ją griauna ir taip labai padeda Kremliui, o šis tik ir laukia, kad Lietuva prarastų savo kultūrą. Nes mankurtus lengva užkariauti, o tada – valdyti.
