Ir įrodyk tokiai kalkuliatoriaus dvasia išauklėtai mergaičiukei, kad meilės už pinigus nenupirksi. Juo labiau kad kita mergina, pakalbinta „Valandos su Rūta“ studijoje, ramiai patvirtino – taip, viską galima nupirkti.
Esą yra vyrų, kurie nori mokėti pinigus, ir yra moterų, kurios nori, kad jas nupirktų. Pasirodo, tos moterys tokios niekingos. Tik pamok banknotų pluoštu, ir bėgs paskui tave į pasaulio kraštą. O jei kuris turtingas ponas palieka žmoną, pasirodo, kaltas visai ne jis, o klastingos barakudos, tūkstančiais tykančios klubuose ir socialiniuose tinkluose.
Laidoje dalyvavusios ponios Nijolės gyvenimą tos netikusios moterys pavertė pragaru. Pamačiusios prašmatnų sutuoktinio automobilį, grūste grūsdavo jam savo telefono numerius, korėsi ant kaklo lyg pasiutusios, be jokios gėdos ir sąžinės.
Ponia Nijolė ilgai atviravo apie nelaimingą likimą. Ji psichologinio smurto pilnoje santuokoje kentė 15 metų. Pasakojo, kaip viskas pasikeitė būtent atsiradus pinigams. Kaip negalėdavo atsiginti vyro meilužių. Kaip besilaukianti 9 mėnesį ieškojo sutuoktinio po striptizo barus. Skundėsi, kad buvo jo tarnaitė, vaikų auklė ir kentėjo neturėdama teisės net pakelti balso.
Kai Nijolė laukėsi antro vaiko ir paprašė tuometinės vyro meilužės pasitraukti, išgirdo piktą atsaką: „Pati pasitrauk!“
Paklausta, kodėl kentėjo, tik pasakė labai savo vyrą mylėjusi.
„O juk dar yra vaikai...“ – liūdnai pridūrė. Lyg vaikų buvimu būtų galima pateisinti savo pačios bejėgiškumą.
Galų gale visas jos pasiaukojimas nuėjo šuniui ant uodegos – vyras vis tiek paliko dėl jaunesnės. Paliko pliką, basą ir dar su skolomis. Moka apgailėtinus alimentus.
Agnė Jagelavičiūtė drąsiai pareiškė:
„Man sakė tą patį: „Kas tu be manęs?“
Bet kai man taip pasakė, tai ir parodžiau, kas aš tokia. Negalėčiau dėl rankinuko gyventi su diedu.“
Pritariu jai, pasakė tiesą. Jei reikės išeiti trenkus durimis, taip ir padarysiu. Jei reikės arti, kad išgyvenčiau, arsiu kaip arklys. Nebandysiu pateisinti neveiklumo, esą veikla nepatiks mano vyrui, anytai ar kaimynams. Dirbsiu ir nebandysiu verkšlenti, esą auginu vaikiuką ir negaliu nuo jo atsitraukti.
Nes tik nuo manęs priklauso, koks bus to vaikiuko gyvenimas. Ne nuo vyro, ne nuo turtingo globėjo. Tik nuo manęs pačios.
Vyrai mano, neva moterys lengvai suvystomos. Gal tokios ir yra? Laidoje pasakojo, kad vos sužinojusios apie neva įvyksiančias Andriaus Šedžiaus skyrybas, moterys užpylė jį laiškais, siūlydamos meilę iki gyvos galvos, o milijonieriui Aronui siuntinėjo atviro turinio fotografijas su dar atviresniais pasiūlymais.
Pasirodo, nereikia nė būti milijonieriumi, kad lietuvaitės pultų tau po kojomis. Užtenka būti užsieniečiu, turėti gerą automobilį ir butą senamiestyje. Būtent to teiravosi viena graži mergina, pasiruošusi suvystyti tango mokytoją Eduardą iš Urugvajaus.
Tik ar tikrai „visos jos tokios“? Netikiu milijonieriais, ieškančiais tikros, nesumeluotos meilės. Jei nebūtų turtingų vyrų, norinčių gerai praleisti laiką nedvasingos, gerai sudėtos ir su jo sąlygomis sutinkančios jaunos merginos glėbyje, barakudos neturėtų kur medžioti.
Jei nežinotų, kad yra šansas nukabinti pinigų kapšą ir jį gerai nutręšti, nesisukinėtų klubuose ir nenaršytų socialiniuose tinkluose. Ko ieškai, tą ir gauni. Tad nereikia skųstis, kai gražuolė nusiplauna pas jaunesnį vos tik gavusi butą ir automobilį.
Visokių moterų yra. Yra tokių, kurios nori gyventi taip, kaip joms pačioms patogu, ir jos nesileis stumdomos. O jei tekės, tik iš meilės. Ir bandys kurti laimingą gyvenimą lygiomis teisėmis. Jei nepavyks – mokės puikiausiai suktis ir vienos, nesižvalgydamos, kas galėtų finansiškai paremti.
Yra ir tokių, kurios medžioja ir sumedžioja.
Milijonieriai, trokštantys tyros ir aistringos meilės, neegzistuoja. Tokių, kurie trokštų, kad moterys mylėtų ne banknotus, o juos pačius, nėra. Paklauskite bet kurios prakutusios barakudos, manau, ji mielai tai patvirtins.
