Visa laida sukosi apie porą mergelių (ar viena jų – visai ne mergelė, dabar jau nebesuprantu...), kurios abi trokšta tapti dainininkėmis. Užkariauti Lietuvos, o paskui ir viso pasaulio scenas.
Pirmoji kalbėjo Estelė, nusprendusi pradėti žvaigždės karjerą striptizo klube. Klausydama jos pasakojimo pasigedau ženkliuko N-18. Nepilnametėms šito nei girdėti, nei matyti tikrai nereikėtų! Pasigedau šio išganingo ženklo visai ne todėl, kad esu prisiekusi puritonė, o sveiko proto vardan.
Pasiklausius Estelės susidaro įspūdis, kad striptizo šokėjos gyvenimas užsienyje – tai praktiškas rojus! Pinigai fantastiški, darbas nesunkus – šok, viliok klientus, tiek ir tereikia. Šis užsiėmimas toks nekaltas, kad net Estelės draugas nepavyduliauja. Nebūtina nė apsinuoginti. Nors iš aprangos ant šokėjos kūno lieka tik mažučiukai stringai, mergina atkakliai vadino šią būseną „topless“.
Paskui išaiškėjo ne tokios patrauklios smulkmenos: pasirodo, klientams galima ne tik žiūrėti, bet ir paliesti. Sūkurinėje vonioje reikia murkdytis kaip mamulė pagimdė. Desertui – dar ir glamonėtis su kita mergina. Bet su klientu tai nieko, visiškai nieko. Jie, tiesa labai nori, tik negauna, todėl išeina palikę pinigus ir nepatenkinti. Nepatenkinti visomis prasmėmis... Už kitas merginas Estela apdairiai negarantavo.
Klausiausi jos ir tyliai galvojau... Po galais. Užsičiaupk, kad ir kaip gerai tu dainuoji ar svajoji skandalo dėka prasimušti į žvaigždes. Nepasakok, kaip puiku darbuotis striptizo šokėja Milane, koks ten rožinis ir rožėmis klotas gyvenimas. Nevyniok bjaurios realybės į saldžią vatą – juk turi jausti nors truputį atsakomybės už savo žodžius.
Įvedus į „Google“ žodžius „siūlo darbą merginoms užsienyje“, skelbimai mirga marga. Jei kažkas žvejoja, vadinasi, verta. Vadinasi, vis dar kimba. Kalbėk nekalbėjęs jaunoms ir naivioms apie tai, kiek išvažiavusių dirbti „šokėjomis“ atsiduria nepavydėtinoje padėtyje, be dokumentų ir be galimybės ištrūkti iš seksualinės vergovės. Nieko neįrodysi. Juk visi jauni yra nemirtingi ir nesužeidžiami. Iki pirmo purvinų rankų palytėjimo...
Kalbėk nekalbėjęs apie prekybą žmonėmis, o prisiklausiusios tokių paistalų apie tobulą striptizo šokėjos karjerą, merginos neklausys nei sveiko proto balso, nei išmintingų patarimų. Nes, anot Estelės, Milane taip nebūna ir užsienyje to nėra. Yra, dar ir kaip yra, tik mergina pamiršo tai paminėti.
Antroji laidos dalyvė, kylanti žvaigždė Deimatukė Gražuoliukė. Šita mergina tikrai turi viską, ką turi turėti tikra lietuviška žvaigždė, o publikai kažkodėl nepatiko! Labai ryški blondinė su labai supainiota gyvenimo ir lytinės tapatybės istorija.
Žada (apsaugok, Viešpatie) tapti jei ne dainininke, tai bent jau mados ikona. Dainuoti visiškai nemoka, į fonogramą ne visada pataiko, bet rangosi kaip už pinigus. Teigia, kad dainuoti ir nebūtina, nes svarbiausia „atrodyti“, nes „optika šou versle – didelis dalykas“. Kažkodėl ji manęs nei nustebino, nei šokiravo. Tikriausiai pernelyg pripratau prie plastiko, besiplaikstančio scenoje, kad ir šįkart pamatyčiau ką nors naujo ar įdomaus.
Pikta ir nusivylusi išjungiau televizorių. O prieš akis iškilo viena scena iš mano mėgstamo, gal dešimt sykių žiūrėto filmo „Forestas Gampas“. Ta neapsakomai liūdna scena, kai atėjęs į striptizo klubą Forestas pamato Dženę, sėdinčią ant scenos nuogą, prisidengusią vien gitara, ir pagalvoja: „Vis dėl to didžiausia Dženės svajonė išsipildė. Ji tapo dainininke.“
Garbės žodis, vos neapsižliumbiau...
