Turėjau reikalų mieste, stovėjau stotelėje pačiame Vilniaus centre. Tai, ką išvydau, atėmė žadą. Net ne vienas, o kokie trys – keturi žmonės, išlipę iš greitojo autobuso, staiga pasileido bėgte per gana judrią gatvę, nors perėja buvo už kokių 3 metrų! Ir tai buvo ne kokie jauni vaikėzai, o vidutinio amžiaus moteris su krepšiais ir keli pagyvenę vyrai.
Neįsivaizduoju, kas tiems žmonėms susisuko – išnerti iš už autobuso galo, tiesiai vairuotojams prieš nosis...
Kita vertus, vienas vairuotojas irgi pasistengė: pamatęs, kad per gatvę su krepšiais klebekščiuoja moteris, jis dargi padidino greitį. Sekundę šmėstelėjo mintis – tyčia nutrenks? Bet paskui staigiai kirto per stabdžius... Pagąsdino? O jei moteris būtų pargriuvusi?
Antras nuotykis įvyko Karoliniškėse. Stovėjau laukdamas, kol pėstiesiems užsidegs žalia šviesa, kai šalia manęs buvusi senutė (tokia tikrai senutė) ėmė „bėgti“ per raudoną šviesą. Skubėjo į troleibusą? Nebuvo jokio troleibuso. Skubėjo į polikliniką? Poliklinika priešingoje pusėje.
Gal tikrai pernelyg skubam vairuotojus vadinti žudikais...
